Pranciškus Baltramiejui: norėjau, kad Petras būtų šalia Andriejaus
„Jūsų Šventenybe, brangusis Broli, su gilia meile ir dvasiniu artumu siunčiu Jums geriausius Prisikėlusio Viešpaties malonės ir ramybės linkėjimus“, – rašo popiežius. „Pastarosiomis savaitėmis dažnai pagalvodavau, kad turiu parašyti ir išsamiau paaiškinti, kodėl Jūsų Šventenybei padovanojau apaštalo Petro relikvijų kelis fragmentus, perduotus per Romos Bažnyčios globėjų šventėje dalyvavusią Ekumeninio patriarchato delegaciją, kuriai vadovavo Telmeso arkivyskupas Jobas.“
Popiežius laiške primena, kad, pasak nenutrūkstamos Romos Bažnyčios tradicijos, apaštalas Petras, nukankintas Nerono stadione, buvo palaidotas gretimai buvusiose kapinėse, Vatikano kalvos papėdėje. Jo kapą pradėjo lankyti piligrimai. Vėliau imperatorius Konstantinas ant šv. Petro kapo pastatydino jam dedikuotą baziliką. 1939 m. birželį, netrukus po išrinkimo, popiežius Pijus XII nusprendė pradėti kasinėjimus po bazilika. Pirmiausiai buvo surasta apaštalo palaidojimo vieta, o vėliau – 1952 m. – po bazilikos didžiuoju altoriumi buvo surasta laidojimo niša ir prie jos prigludusi antrojo amžiaus vidurio raudonai nudažyta siena, su daugybe graffiti, tarp kurių vienas, fundamentaliai svarbus, graikų kalba skelbė: Πέτρος ενι. Toje nišoje buvo kaulų, apie kuriuos turime pagrindo manyti, kad tai apaštalo Petro kaulai. Dalį tų Šv. Petro bazilikos nekropolyje saugomų relikvijų – devynis fragmentus – popiežius Paulius VI pasiėmė į Apaštališkųjų rūmų popiežiaus apartamento privačią koplyčią. Tie devyni fragmentai buvo sudėti į relikvijorių su užrašu „Ex ossibus quae in Archibasilicae Vaticanae hypogeo inventa Beati Petri apostoli esse putantur” („Kaulai, surasti žemėje po Vatikano bazilika. Manoma, kad jie – šv. Petro“). „Kaip tik šį relikvijorių su devyniais apaštalo kaulų fragmentais nusprendžiau padovanoti Jūsų Šventenybei ir mylimai Konstantinopolio Bažnyčiai, kuriai Jūs su tokiu pasiaukojimu vadovaujate“, – rašo popiežius Pranciškus patriarchui Baltramiejui.
Savo laiške popiežius taip pat rašo, kad, apmąstydamas Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių pasiryžimą siekti visiškos vienybės ir dėkodamas Dievui už ta linkme nueitą kelią, jis visada atsimena prieš penkis dešimtmečius Jeruzalėje įvykusį pirmąjį popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitikimą. Tą kartą patriarchas popiežiui padovanojo ikoną, kurioje pavaizduoti apsikabinę broliai Petras ir Andriejus. Ši ikona, kabanti Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos būstinėje, yra pranašiškas ženklas regimos abiejų Bažnyčių vienybės, kurios karštai siekiama ir dėl kurios ištvermingai darbuojamasi. „Todėl maldos ramybėje supratau, jog būtų labai reikšminga, jei apaštalo Petro relikvijų fragmentai būtų patalpinti šalia apaštalo Andriejaus relikvijų“, – rašo Pranciškus.
Popiežius tikisi, kad šis gestas dar labiau sutvirtins abiejų Bažnyčių vienybės troškimą. Į vienybę vedantis kelias nėra lengvas, tačiau jame matome akivaizdžius Dievo malonės ženklus. „Ėjimas šiuo keliu visų pirma reikalauja dvasinio atsivertimo, vis atnaujinamos ištikimybės Viešpačiui, kuris laukia iš mūsų didesnio įsipareigojimo, naujų drąsių žingsnių. Sunkumai ir nesutarimai – šiandien ir ateityje – neturi atitraukti dėmesio nuo mūsų, Bažnyčios ganytojų, pareigos ir atsakomybės prieš Dievą ir istoriją.“ (JM / VaticanNews)
