Bendroji audiencija. Šventoji Dvasia įkvepia skelbti Evangeliją
Po diakono Stepono mirties Kristaus mokymo skelbimas kiek sulėtėjo. Prasidėjus krikščionių persekiojimams apaštalai pasiliko Jeruzalėje, tačiau daug kitų mokinių išsislapstė po visą Judėją ir Samariją. Ir kaip tik šiuo metu, sakė popiežius, prasideda naujas Evangelijos skelbimo etapas. Šventoji Dvasia paskatina apaštalą Pilypą išeiti prie kelio ir užkalbinti svetimšalį Etiopijos karalienės valdininką.
Popiežius pastebėjo, kad galingas didelių turtų valdytojas – būtų galima jį prilyginti mūsų laikų finansų ministrams – buvo nuolankus žmogus. Jis, į judaizmą atsivertęs prozelitas, švenčių proga buvo atvykęs į Jeruzalę, o dabar neskubėdamas keliavo namo. Važiuodamas jis skaitė Izaijo pranašystę apie Viešpaties tarną. Priėjęs Pilypas paklausė: „Ar supranti, ką skaitąs?“ Etiopas atsakė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą (Apd 8, 30–31).
Pasak popiežiaus, šis dialogas primena labai svarbų dalyką: negana tik skaityti Šventąjį Raštą, bet reikia suprasti jo prasmę. Negana tenkintis tik išore, „žieve“, bet reikia pasiekti „sultis“, tai, kas yra viduje. Tai įmanoma tik tuomet, kai skaitome kartu su Šventąja Dvasia. Pilypas davė savo pašnekovui raktą, kuris atrakino jo skaitomos Šventojo Rašto ištraukos prasmę. Pranašo Izaijo minimas romus tarnas, neatsakantis blogiu į blogį, daugumos laikomas pralaimėjusiu, iš tiesų išvaduoja savo tautą iš blogio vergijos. Šis tarnas – tai Jėzus Kristus. Bažnyčią jį skelbia. Etiopas išpažino tikėjimą į Kristų ir paprašė būti pakrikštytas.
„Kas gi paskatino Pilypą prisiartinti prie Etiopijos didžiūno vežimo?“, – klausė popiežius, baigdamas katechezę. „Jį paskatino Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia yra pagrindinė evangelizavimo misijos veikėja, o pagrindinis Evangeliją skelbiančio krikščionio bruožas yra džiaugsmas. Džiaugsmas net ir tampant kankiniais.“ (JM / VaticanNews)
