Mūsų gyvenimo misija – ne našta, bet dovana
Popiežius Pranciškus homilijoje komentavo pranašo Izaijo regėjimą – Viešpaties kalną, link kurio plūsta ir kopia visos tautos, kurios išgirdusios Viešpaties žodį perkals kalavijus į arklus (žr. Iz 2,1–5). Šventasis Tėvas išskyrė tris žodžius: kalnas, kopti ir visi.
Kalnas ar kalno simbolis dažnai minimas ir Evangelijose. Atrodo, kad kalnas yra vieta, kurioje Dievui patinka paskirti susitikimą visai žmonijai. Nuo kalno Jėzus skelbė palaiminimus, ant kalno atsimainė, ant kalno atidavė gyvybę, galiausiai pakilo į dangų.
„Ką mums sako kalnas? Kad esame kviečiami artintis prie Dievo ir kitų: prie Dievo, Aukščiausiojo, tyloje, maldoje, vengdami plepalų ir apkalbų, kurios užkrečia. Taip pat artintis prie kitų,
kuriuos nuo kalno regime kitoje perspektyvoje – visas tautas kviečiančio Dievo. Iš aukštai galima pamatyti visus kartu ir atskleisti, jog grožio santarvė kuriama tik kartu“, – sakė popiežius Pranciškus ir pridūrė, jog broliai ir seserys nėra pasirenkami, bet apglėbiami žvilgsniu ir, ypač, gyvenimu. Kalne mes pakylame virš materialių ir praeinančių dalykų, esame kviečiami atrasti tai, kas išlieka: Dievą ir brolius. Misija prasideda kalne: čia atskleidžiama, kas yra svarbu. Misijų mėnesį paklauskime savęs: kas man yra svarbu gyvenime? Link kokių viršūnių einu?
Daiktavardį kalnas lydi veiksmažodis kopti. Izaijas kviečia kopti į Viešpaties kalną. „Negimėme, kad liktume žemai, tenkintumėmės plokščiais dalykais. Gimėme viršūnėms, kad sutiktume Dievą ir brolius“, – sakė popiežius. Todėl reikia palikti horizontalų gyvenimą, kovoti prieš egoizmo gravitacijos jėgą, išeiti iš savęs. Kopti yra sunku, tačiau tai vienintelis būdas viską pamatyti geriau. Tik viršūnėje atsiveria gražiausia panorama, kurios nebuvo galima pasiekti be kopimo aukštyn.
„Kaip kalnuose negalima gerai kopti, jei apsikrauname daiktais, taip ir gyvenime reikia išsilaisvinti nuo to, kas nebūtina. Tai misijos paslaptis: prieš išvykstant, reikia palikti. Prieš skelbiant, reikia atsisakyti“, – palygino popiežius Pranciškus. Galime savęs paklausti: kaip kopiu? Moku atsisakyti sunkių ir nereikalingų bagažų? Ar mano širdis neapsunkinta daiktais, dėl kurių neberandu laiko broliams, Dievui ir net sau pačiam?
Kalnas primena, kas iš tiesų svarbu: Dievas ir broliai. Kopimas moko, kaip pasiekti viršūnę. Bet trečiasis žodis šiandien, anot popiežiaus, skamba stipriausiai: tai įvardis visi. Visos tautos, visi žmonės, kartoja pranašas, psalmė ir pats Jėzus, kuris siunčia jo mokiniais padaryti visas tautas.
Viešpats atkakliai kalba apie visus, nes žino, jog mes užsispyrėliškai kartojame mano ir mūsų. Viešpats nenuilsta kartoti: visi. Visi, nes nei vienas nėra svetimas Jo širdžiai ir Jo išganymui. Dievui neegzistuoja žmogiškos sienos, kiekvienas yra brangus turtas ir gyvenimo prasmė šį turtą dovanoti, dalinti kitiems.
„Štai misija: įkopti į kalną melstis už visus ir nusileisti nuo kalno, kad taptume dovana visiems“, – sakė Pranciškus. Krikščionis nestovi vietoje: kopia ir nusileidžia. Jis klauso Viešpaties nurodymo: eikite. Ne vien pas savus, į savo grupelę, bet pas visus. Kiekvienam iš mūsų Viešpats taria: „Eik, neprarask progos“, „padaryk mokiniais“. Jo mokiniais, ne mūsų. Bažnyčia skelbia gerai tik tada, kai pati gyvena kaip Mokytojo mokinė ir dalinasi mokinystės džiaugsmu. Neužkariauja, bet liudija, laimina, guodžia, pakelia.
„Eik su meile link visų, nes tavo gyvenimas yra vertinga misija: ne našta, kurią reikia ištverti, bet dovana, kurią galime siūlyti. Drąsos, be baimės: eikime link visų!“, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)
