Popiežius: mus pasiekė vargstančiųjų ir žemės šauksmas
„Iš Amazonijos mus pasiekė vargstančiųjų šauksmas, kartu ir žemės šauksmas. Negalime apsimesti po trijų Amazonijos sinodo asamblėjos savaičių, kad jo neišgirdome. Vargstančiųjų šauksmas, kartu su daugelio dalyvavusių ir nedalyvavusių Sinode ganytojų, jaunimo ir mokslininkų šauksmu mus verste verčia nelikti abejingiems. Dažnai girdėjome frazę „vėliau yra per vėlai“; ji negali tapti lozungu“.
Šiais žodžiais popiežius Pranciškus po Amazonijos vyskupų sinodo užbaigimo šv. Mišių kreipdamasis į sekmadienio vidudienio maldos susitikimo dalyvius prašė kiekvieno paklausti savęs: „Ką gero galiu nuveikti dėl Evangelijos?“
„Sinodas buvo ėjimas kartu, Viešpaties padrąsinimo ir paguodos lydimas. Ėjome kartu nuoširdžiai žvelgdami vieni kitiems į akis ir vieni kitų klausydamiesi, neslėpdami sunkumų, džiaugdamiesi galį vieningai eiti pirmyn, kad tarnautume“, – sakė Pranciškus.
Popiežius prašė atminti apaštalo šv. Pauliaus priešmirtinį kvietimą: „Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų“. Paulius prašė ne kažko sau ar saviesiems, o Evangelijai. Tai pagrindinis ir svarbiausiais uždavinys: kad visos tautos išgirstų Evangeliją!
„Išgirdome Viešpaties prašymą irtis į gilumą, palikti savo saugius uostus patogiuose krantuose ir išplaukti kur giliau – ne į pelkėtas ideologijų jūras, o į atvirą jūrą, į kurią Šventoji Dvasia kviečia išmesti tinklus. Irtis į gilumą reiškia būti Jos naujumo išbandomiems, atsiliepti į kvietimą išeiti iš savęs ir savo schemų, kad Evangelija pagal savo stilių šviestų centre: radikalume neturtinga, pastoracijoje misionieriška, bendrystėje sinodiška“.
Popiežius prašė nueisimą kelią pavesti Marijai, Amazonijos Karalienei. Ji tokia tapo ne užkariaudama, o „įkultūrindama“ save: ji su drąsiu motinos nuolankumu tapo vargstančiųjų paguoda ir prispaustųjų gynėja. (SAK / Vatican News)
