Popiežius prašo Europos vyskupus įsipareigoti artimo meilės darbams

Popiežius Pranciškus paragino Europos vyskupus plenarinės sesijos darbus išgyventi kaip ėjimą, kuris leistų pamatyti Europos padangėje esančius vilties ženklų žvaigždynus. Jų daug, nors kartais nenorime jų matyti. Juos pamatyti padeda mūsų tikėjimo broliai, padedantys kenčiantiesiems ir stokojantiesiems, ypač ligoniams, kaliniams, vargšams, migrantams ir pabėgėliams, jų taip pat yra kultūros baruose, ypač užtikrinant šveitimą vaikams ir jaunimui, kurie yra Europos ateitis.

Viešpats mums moko, kad artimo meilės darbai yra pagrindinis krikščioniškojo gyvenimo kelias: kai padarome bent vieną iš gailestingumo darbų – pavalgydiname išalkusį, pagirdome ištroškusį, priglaudžiame svetimšalį, aprengiame nepasiturintį, aplankome ligonį – tai padarome Viešpačiui Jėzui! Šitoks pasiaukojimas yra konkretus vilties ženklas, nes leidžia matyti kitą kaip asmenį.

Popiežius laiške paminėjo dabartiniais laikais iškilusį populizmą, kuris plinta bandydamas vis labiau supriešinti. Tai neatveria širdžių, anaiptol, bet įkalina dusiančio pykčio mūruose. Tuo tarpu meilės darbai atveria širdis, leidžia joms alsuoti.

Šventasis Tėvas paragino vis labiau pasikliauti Šventąja Dvasia perduodant mūsų laikų žmonėms iš Evangelijos kylantį džiaugsmą, pasiūlė atminti tris didžiąsias moteris, Europos bendraglobėjas, – šv. Brigitą Švedę, Kotryną Sienietę ir Editą Stein, kurių pavyzdys liudija apie artimo meilės darbus šeimoje ir tarnaujant artimui su tiesa ir pasiaukojimu.

Popiežius prašė Europos katalikų ganytojus būti ištikimiems Viešpačiui ir savo šaknims, kurti naują europietišką humanizmą, sugebantį dialoguoti, integruoti ir kurti, iškelti tai, kas brangiausia žemyno tradicijoms: ginti gyvybę ir žmogaus orumą, ugdyti šeimą, gerbti esmines žmogaus teises.

Ketvirtadienį, spalio 3 dieną Santjago de Kompostela prasidėjusi Europos vyskupų konferencijų tarybos plenarinė asamblėja tęsis iki sekmadienio. (SAK / Vatican News)