Trečiadienio katechezė. Visų Viešpats nėra šališkas
„Evangelijos kelionė pasaulyje, kurią Lukas pasakoja Apaštalų darbuose, yra lydima stebinančio Dievo kūrybingumo. Dievas nori, kad jo vaikai įveiktų bet kokį šališkumą ir atsivertų išgelbėjimo visuotinumui. Štai tikslas: įveikti šališkumą ir atsiverti išganymo universalumui, nes Dievas nori išgelbėti visus. Gimusieji iš vandens ir Dvasios, pakrikštytieji, yra kviečiami išeiti iš savęs, atsiverti kitiems, būti artimu kitam, gyventi tokiu būdu, kad bet koks ryšys tarp asmenų virstų brolybės patirtimi“, – pradėdamas trečiadienio katechezę sakė popiežius Pranciškus.
Tokio „subrolinimo“ proceso, kuriuo Dvasia nori persmelkti istoriją, liudytojai yra apaštalai Petras ir Paulius, pagrindiniai Apaštalų darbų veikėjai. Petras patyrė tai, kas pakeitė visą jo egzistenciją. Maldoje matė provokuojantį regėjimą, kuris pakeitė jo mentalitetą: padėklą su įvairiausiais gyviais ir išgirdo balsą, kuris jį paragino valgyti. Kaip geras žydas, kuris laikosi Viešpaties nuostatų, Petras atsakė, jog niekada nėra valgęs nešvaraus maisto. Tačiau balsas įsakmiai pakartoja: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“
Viešpats pageidauja, jog Petras nebevertintų įvykių ir asmenų švarumo arba nešvarumo kategorijomis, tačiau išmoktų žvelgti toliau, pamatyti asmenį ir jo širdies intencijas. Tai, kas iš tiesų žmogų sutepa, ateina iš širdies, o ne iš išorės. Jėzus tai aiškiai pasakė (žr. Mk 7, 21).
Po šio regėjimo Dievas pasiuntė Petrą į neapipjaustyto svetimšalio Kornelijaus, italų kohortos šimtininko, maldingo, Dievo bijančio, dosnaus žmogaus namus Cezarėjoje (žr. Apd 10, 1–2). Šis nebuvo žydas ir Petrui buvo nevalia pas jį svečiuotis ar valgyti su juo. Tačiau po regėjimo Petras eina skelbti išganymo žodžio, skelbia nukryžiuotą ir prisikėlusį Kristų, nuodėmių atleidimą kiekvienam, kuris Jį tiki.
Garsas apie šį išskirtinį įvykį pasklido Jeruzalėje ir kiti tikintieji buvo papiktinti Petro elgesio, ėmė jam prikaišioti už apsilankymą neapipjaustyto vyro namuose ir valgymą kartu su juo (žr. Apd 11, 1–3). Petras padarė kai ką, kas peržengė jų papročių ir įstatymo ribas. Po susitikimo su Kornelijumi Petras tapo laisvesnis nuo savęs paties ir artimesnis Dievui bei kitiems, nes Šventosios Dvasios veikime įžvelgė Dievo valią. Tada jis galėjo suprasti, jog Izraelio išrinkimas nėra atlygis už nuopelnus, tačiau kvietimo veltui perduoti dieviškąjį palaiminimą pagonių tautoms ženklas.
„Brangieji, iš apaštalų vyriausiojo išmokime, jog evangelizuotojas negali būti kliūtis visų žmonių išgelbėjimo trokštančio Dievo kūrybingam veikimui, jis turi būti tas, kuris padeda širdims susitikti su Viešpačiu. Kaip mes elgiamės su broliais, ypač su tais, kurie nėra krikščionys? Ar esame kliūtis jiems susitikti su Dievui? Apsunkiname ar palengviname jų susitikimą su Tėvu?“, – ragino savęs paklausti popiežius Pranciškus.
„Prašykime šiandien malonės leistis būti nustebintiems Dievo netikėtumų, nekliudyti Jo kūrybingumui, bet atpažinti ir prisidėti prie vis naujų būdų, kuriais Prisikėlusysis išlieja savo Dvasią pasaulyje ir patraukia širdis, leisdamas save pažinti kaip „visų Viešpatį““, – meldė Šventasis Tėvas.
Popiežiaus katechezės santraukos buvo perskaitytos įvairiomis kalbomis, Pranciškus sveikino maldininkų grupes iš viso pasaulio. Sveikinime lenkų piligrimams popiežius priminė vieną su šv. Jonu Pauliumi II susijusią sukaktį.
„Nuoširdžiai sveikinu lenkų piligrimus. Brangūs broliai ir seserys, šiandien atsimename kardinolo Karolio Wojtylos išrinkimą į Petro sostą. Dėkojame Viešpačiui už visą tą gėrį, kuris įvyko Bažnyčioje, pasaulyje ir žmonių širdyse per Jono Pauliaus II žodžius, darbus ir šventumą. Atsiminkime, kad jo kvietimas apverti širdis Kristui yra visada aktualus. Jo užtarimu prašykime Viešpaties dosnių Šventosios Dvasios dovanų jums visiems, jūsų šeimoms, bendruomenei ir visai Bažnyčiai. Jus laiminu iš širdies“, – sakė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
