Bažnyčia trokšta, kad visi jos vaikai užaugtų
Šis susitikimas, kuriame dalyvauja dikasterijos nariai ir konsultoriai, yra svarbus dėl dviejų priežasčių. Tai pirmoji plenarinė sesija po to, kai Šventojo Sosto kurijos reformos metu į vieną instituciją buvo sujungtos Popiežiškosios šeimos ir pasauliečių tarybos, susiejant ją ir su Popiežiškąja gyvybės akademija. Antra, tai pirmoji plenarinė sesija, kurioje taryba ir konsultoriai dalyvauja pilna sudėtimi. Jų paskyrimas buvo užbaigtas palyginus neseniai. Tarybos nariai ir konsultoriai atvyko iš dvidešimties šalių, pasižymi įvairiomis kompetencijomis, reprezentuoja įvairias visuotinės Bažnyčios gyvenimo patirtis. Tarp dikasterijos narių, arba konsultorių, yra šešios sutuoktinių poros. Trys plenarinės sesijos dienos buvo skirtos prioritetų nustatymui keliems ateinantiems metams, pasauliečių formacijai ir jų dalyvavimui viešajame gyvenime.
Savo kalboje Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos plenarinės sesijos dalyviams popiežius Pranciškus neaptarė specifinių klausimų, tačiau pabrėžė kelias pamatines nuostatas, kuriomis turi remtis kiekvienas sprendimas.
Bendradarbiavime su Šventuoju Sostu, tarnavime visai Bažnyčiai, visiems pasauliečiams ir tikinčiųjų šeimoms yra būtina „jausti Bažnyčios širdimi“, o tai reiškia išeiti iš savęs.
„Tai pirmiausia vietinę perspektyvą pakeisti universalia: Bažnyčia nesutampa su mano vyskupija ar bažnytiniu judėjimu, su manąja teologine mokykla ar dvasine tradicija.Bažnyčia yra katalikiška, visuotinė, daug platesnė, jos siela daug didesnė ir didingesnė už mano individualų požiūrį. Jausti Bažnyčios širdimi reiškia jausti katalikiškai, visuotinai, žvelgti į Bažnyčios ir pasaulio visumą, o ne jos dalį“, – sakė popiežius. Jis papildė savo įžvalgą pridurdamas, jog Bažnyčios širdis yra motiniška, ji jaučia kaip motina.
Todėl jai pirmiausia rūpi savųjų vaikų santarvė, ji jų neskirsto ir neprivilegijuoja. Tokios perspektyvos Šventasis Tėvas linkėjo savo audiencijos dalyviams: pozityvaus bendradarbiavimo tarp visų paieškos, o ne sterilaus susipriešinimo. Bažnyčia kaip motina taip pat trokšta, kad jos vaikai augtų, taptų savarankiškais, kūrybingais, įveiktų baimes, panaudotų savo talentus visuomenėje, kultūroje, politikoje. Kaip tikra motina Bažnyčia saugo istoriją ir gyvąją Bažnyčios tradiciją, atmintį ir viltį.
Kitas popiežiaus patarimas audiencijos dalyviams buvo visada „žvelgti brolio akimis“.
„Jūs nesate „socialiniai“ arba „bažnytiniai inžinieriai“, kurie planuoja visame pasaulyje tinkančią strategiją tarp tikinčiųjų skleisti tam tikrą religinę ideologiją. Jūs esate pašaukti mąstyti ir veikti kaip „broliai tikėjime“, atsimindami, jog tikėjimas gimsta susitikime su gyvuoju Dievu ir maitinasi Bažnyčios sakramentais“, – sakė Pranciškus. Pirmasis uždavinys nėra kuo daugiau padaryti arba paprasčiausiai įtraukti kuo daugiau pasauliečių į bažnytines programas, bet padėti visiems – vaikams, jaunuoliams, poroms – gyventi maldos ir kasdienio pokalbio su Dievu gyvenimą, auginti sąmoningumą, kad jie yra Kristaus liudytojai ir Kristaus buvimo ženklai. (RK / Vatican News)