Popiežius Japonijoje: vyšnios žiedo grožyje mūsų bendrų namų trapumas
Šventasis Tėvas kreipėsi į Japonijos premjerą Shinzo Abe ir kitus vyriausybės narius Japonijos vyriausybės rūmuose pirmadienio pavakare Tokijuje, kalboje priminė, kad labai senus Šventojo Sosto ir Japonijos draugystės ryšius stiprina abipusė pagarba pirmųjų misionierių darbui Japonijoje. Popiežius dėkojo Japonijos imperatoriui Naruhito, su kuriuo buvo privačiai susitikęs jo rūmuose pirmadienio priešpietį, sakė, kad jo jau besibaigiančios kelionės į Japoniją šūkis „Ginti kiekvieną gyvybę“ yra raginimas pripažinti kiekvienos gyvybės orumą, gerbti visų žmonijos šeimos narių teises ir liudyti solidarumą broliams ir seserims bet kokios nelaimės atveju.
Prašydamas Japonijos ir kitų valstybių atstovų siekti, kad daugiau niekuomet nesikartotų atominė katastrofa, Pranciškus kalbėjo apie būtinumą spręsti branduolinio ginklo
klausimą daugiašaliu politiniu ir instituciniu procesu, kuris susilauktų kuo platesnio tarptautinio pritarimo ir veiksmų.
Vyšnios žiedo, simbolizuojančio Japonijos gamtos grožį, švelnumas taip pat primena mūsų bendrų namų trapumą, primena, kad jie kenčia ne tik nuo gamtos stichijų, bet ir nuo žmogaus destruktyvios veiklos, sakė popiežius prašydamas, kad integralus rūpinamasis bendrais namais apimtų žmogaus ekologiją, mažindamas prarają tarp turtingųjų ir vargstančiųjų, nedaugelio privilegijuotųjų prabangos ir daugumos vargstančiųjų. Žmogaus orumas turi būti bet kokios socialinės, ekonominės ir politinės veiklos centras, patikino Pranciškus, primindamas, kad tautos pilietiškumas matuojamas ne pagal ekonominę galią, bet pagal atidumą stokojantiesiems, kūrybingumą ir gyvybės apsaugą.
Dėkodamas už galimybę iš arčiau pažinti Japonijos kultūros paveldą, nuo seno jos puoselėjamas gilias religines ir moralines vertybes, Šventasis Tėvas kalbėjo apie religijų svarbą kuriant taikią ateitį ir ypač padedant jaunajai kartai įsisavinti teisingai ir žmogiškai visuomenei reikalingus etinius pricipus. Popiežius taip pat priminė kartu su Didžiuoju Alazharo imamu metų pradžioje paskelbtą Dokumentą apie žmogiškąją brolybę, kvietė šio dokumento dvasia priimti dialogo kultūrą kaip kelią, bendradarbiavimą, elgsenos normą, tarpusavio supratimo metodą ir kriterijų.
Priminęs, kad teisingesnio ir broliškesnio pasaulio kūrimui būtina susitikimo ir dialogo kultūra, Pranciškus pasidžiaugė Japonijos pastangomis ugdyti žmonių asmeninius ryšius švietimo, kultūros, sporto ir turizmo sferose, kartu paminėjo kitais metais Japonijoje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes. Pranciškus palinkėjo, kad jos ugdytų nacionalines ir regionines sienas viršijančią solidarumo dvasią ir padėtų kurti visos žmonijos šeimos gerovę. (SAK / VaticanNews)
