Popiežius Nagasakyje: branduoliniai ginklai – ne garantija, bet grėsmė

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus atvyko į Nagasakio miestą, kuris 1945 m. rugpjūčio 9-ąją tapo antrosios, po Hirošimos, atominės bombos taikiniu. Sprogimas nušlavė trečdalį miesto, tą akimirką žuvo 40 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių vėliau mirė nuo sužeidimų ir radiacijos.

Šventasis Tėvas aplankė bombos sprogimo epicentro vietoje įrengtą parką žuvusiųjų atminimui ir paragino visą pasaulį atsisakyti atominių ginklų.

„Vienas didžiausių žmogaus širdies troškimų yra taikos ir stabilumo troškimas“, – sakė Pranciškus. „Atominių ir kitų masinio naikinimo ginklų turėjimas nėra tinkamas būdas patenkinti šį troškimą. Kaip tik priešingai – jis nuolatos jam kelia grėsmę.“ Pasak popiežiaus, mūsų pasaulis vadovaujasi tautų santykius užnuodijusia ir dialogui kenkiančia nesveika dichotomija, kad nepasitikėjimas ir baimė gali garantuoti taiką. Iš tiesų gi, sakė popiežius, grasinimai ir baimė niekaip nesuderinami su taika ir stabilumu. Pasaulio taikai ir stabilumui reikia pasaulinio solidarumo ir bendradarbiavimo, reikia siekti, kad šiandienos ir rytdienos žmoniją susaistytų tarpusavio priklausomybė ir bendra atsakomybė už ateitį.

Taikus pasaulis be atominių ginklų – tai milijonų viso pasaulio žmonių troškimas, sakė Pranciškus. Visi turi siekti, kad šis idealas taptų tikrove: pavieniai asmenys ir tikinčiųjų bendruomenės, pilietinės visuomenės, valstybės, kurios turi atominių ginklų ir kurios jų neturi, kariuomenės ir verslo sektoriai, tarptautinės organizacijos. Tačiau labiau už viską reikia įveikti dabar vyraujantį nepasitikėjimą. Pasak popiežiaus, šiandien tarptautiniuose santykiuose matome daugiašališkumo eroziją. Šis reiškinys dar pavojingesnis, kai tuo pat metu vyksta sparti ginklavimosi technologinė pažanga. Paradoksalu, kad tarptautinis daugiašališkumas silpnėja, kai žmonės tampa vis labiau vieni nuo kitų priklausomi.

„Katalikų Bažnyčia yra neatšaukiamai pasiryžusi ugdyti taiką tarp žmonių ir tautų. Tai pareiga Dievui ir žmonėms“, – pasakė popiežius ir priminė kai kurias pastarųjų dešimtmečių taikdariškas iniciatyvas, pradedant popiežiaus Jono XXIII enciklika Pacem in terris ir baigiant praėjusią vasarą Japonijos vyskupų paskelbtu maldos vajumi, kad visos valstybės atsisakytų atominių ginklų.

Malda, pasiryžimas taikiai spręsti nesutarimus, dialogas yra „ginklai“, kuriais mes pasitikime kurdami teisingesnį ir solidaresnį pasaulį, sugebantį duoti tikras taikos garantijas, sakė Pranciškus ir savo kalbą Nagasakyje baigė Pranciškui Asyžiečiui priskiriama malda už taiką: „Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur yra skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusiminimas; džiaugsmą, kur slegia liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės“.  (JM / VaticanNews)

2019 lapkričio 24, 07:58