Pranciškus: jei susitikome Kristų, turime Juo dalytis su kitais
Popiežius labai karštai paragino Parapijinių evangelizavimo ląstelių darbuotojus niekuomet pasiduoti nuovargiui einant Prisikėlusio Viešpaties Dvasios nurodytu keliu.
„Jūsų tenestabdo naujumo baimė. Jūsų žingsnių tenesulėtina neišvengiami evangelizavimo kelio sunkumai. Sykį tapę mokiniais misionieriais, visuomet turime būti entuziastingi! Sunkumuose tepaguodžia malda į Šventąją Dvasią Guodėją; silpnumuose pajuskite bendruomenės stiprumą, nes ji niekuomet neleidžia pasijusti apleistiems“, – kalbėjo Pranciškus apžvelgdamas Parapijinių evangelizavimo ląstelių darbą, uždavinius ir lūkesčius.
Pranciškus priminė Jėzaus įpareigojantį pamokymą mokiniams, kai pasakė: „aš jus paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“ (Jn 15,16). Šio pašaukimo negalime išvengti po susitikimo su Viešpačiu ir Evangelijos išpažinimo. Tačiau Jėzus nesakė, kad mokiniai matys savo darbo vaisius. Jis tik užtikrino, kad vaisiai išliks. „Šis pažadas galioja ir jums“, – sakė Pranciškus pripažindamas, jog žmogiška tikėtis po sunkaus triūso pamatyti įsipareigojimo rezultatus, tačiau Evangelija veda kita kryptimi.
Jėzus nedarė nuolaidų mokiniams, kai jiems kalbėjo apie sekimo juo radikalumą. Jis pasakė jiems: „atlikę visą, kas buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“. (Lk 17, 10).
Kalbėdamas apie organizacijos atstovų veiklą parapijose popiežius prisiminė, kad parapijose dažnai būna „iniciatyvų invazijų“, kurios vis dėlto nepalieka gilesnės žymės žmonių gyvenimuose.
„Taip pat jums pavesta gaivinti parapijinių bendruomenių gyvenimą. Tačiau tai bus galima tiek, kiek jos taps įsiklausymo į Dievo Žodį, Jo mirties ir prisikėlimo slėpinių šventimo erdvėmis. Tik su tokiu atspirties tašku galima numatyti, kad evangelizavimo darbas bus veiksmingas ir duos vaisių“.
Šventasis Tėvas apgailestavo, jog daugelis atsitolino nuo parapijos ir užsiminė apie būtinumą atgaivinti susitikimus, kuriuose būtų galima pasiekti žmones ten, kur jie gyvena ir dirba.
Jei susitikome Kristų savo gyvenime, tuomet negalime Jo pasilaikyti tik sau. Būtina dalytis šia patirtimi su kitais; tai pagrindinis evangelizavimo kelias, patikino popiežius Pranciškus.
Italijoje Parapijinių evangelizavimo ląstelių organizacija veikia visoje šalyje ir yra pasidalijusi į šešis skyrius: šiaurės rytų, šiaurės vakarų, centro / pietų (įskaitant Sardiniją), Romos metropoliją, rytinę Siciliją ir vakarinę Siciliją.
Mintis sustiprinti eilinę parapijų sielovadą jose įdiegiant misijinę sielovadą kilo kunigui iš Milano Piergiorgio Perini, kurį sužavėjo vienoje Floridos katalikų parapijoje (JAV) klebono Michael Eivers sėkmingai įskiepytas metodas, ypač skatinant nuolatinę adoraciją parapijose. Savo ruožtu kunigas „sukatalikino“ iš Korėjos nusižiūrėtą protestantišką „namų ląstelių“ evangelizavimo metodą, kurios sumanytojas yra pastorius Paul Yonggi Cho.
Milane metodas prigijo Šv. Eustorgijaus parapijoje, paplito kitose Milano parapijose, vėliau pradėjo sklisti visoje Italijoje ir visame katalikiškame pasaulyje. Popiežiškoji pasauliečių taryba pripažino, jog Parapijinės evangelizavimo ląstelės iš tikrųjų padeda atgaivinti parapijų gyvenimą.
Parapijinės evangelizavimo ląstelių veiklai reikšmingas buvo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II postūmis pradėti Bažnyčios naująjį evangelizavimą, kitas jos pamatas yra popiežiaus šv. Pauliaus VI apaštališkasis paraginimas apie evangelizavimo uždavinius „Evangelii nuntiandi“. Remiantis šio dokumento gairėmis, evangelizavimo ląstelės suteikia galimybę eilinę parapijų sielovadą perkeisti į misijinę sielovadą, ypač tose parapijų bendruomenėse, kurių gyvenimo negaivina naujieji bažnytiniai judėjimai. (SAK / VaticanNews)
