Popiežiaus susitikimas su jėzuitais Tailande
Vienas jėzuitas paklausė, kaip suderinti būtinybę įvardyti ir pasmerkti kančios situacijas, kurių Azijoje netrūksta, su atsargumu ir išmintingumu, kuris kartais, rodos, sako, jog verta patylėti dėl didesnio gėrio ar situacijos nekomplikavimo.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, nėra visoms situacijoms tinkančio recepto. Yra atraminiai principai, konkrečios situacijos ir malda, kuri padeda atpažinti takelį. Kelias atsiveria juo einant. Kartais paaiškėja, jog maži ar šalutiniai keleliai yra naudingesni už autostradas.
„Ypač mums, jėzuitams, reikia atviromis akimis žvelgti į tikrovę, pateikti ją Viešpačiui, melstis ir atrasti savo mažąjį takelį. Bet kartais trokštame, kad viskas būtų gerai suplanuota, tikslu, griežta, apibrėžta tuo pačiu būdu: tada tampame pagonimis, nors ir apsirengę kaip kunigai. Manau, kad Jėzus šiuo požiūriu daug kalbėjo apie fariziejišką veidmainystę“, – sakė popiežius Pranciškus. Pasak jo, atsargumo ir pusiausvyros reikia, tačiau ne tokių, kurie galiausiai leidžia nusiplauti rankas ir laikytis atstumo.
Atsakydamas į kitą klausimą popiežius Pranciškus pabrėžė, jog reikia naujų žingsnių ir naujų kelių mūsų aplinkos apsaugos srityje. 2015 metų pasaulinė konferencija dėl klimato Paryžiuje buvo iš tiesų reikšminga šiuo požiūriu, tačiau vėliau viršų pradėjo imti ekonominiai interesai. Teigiama yra tai, jog žmonės daug geriau supranta rūpesčio mūsų bendrais namais svarbą, ypač jaunuoliai, kuriems priklauso ateitis. Tokia buvo ir enciklikos „Laudato Sì“ pagrindinė žinia.
Dar vienu klausimu buvo paliesta pabėgėlių tema, kuri Tailande labai aktuali. Pasak popiežiaus Pranciškaus, darbas su pabėgėliais ar jų labui jėzuitams yra „teologinė vieta“.
Pabėgėlių visada būta dėl gamtinių nelaimių, dėl karų ir konfliktų. Šiandien šis reiškinys auga. Koks pasaulio atsakymas? Išmetimo kultūra, kuri pabėgėlius traktuoja kaip išmetimui skirtas liekanas. Viduržemio jūra tapo kapinėmis, iš sulaikymo centrų sklinda baisūs liudijimai, pabėgėliai yra išnaudojami, parduodami ar verčiami parsiduoti, o visa tai traktuojama papiktinančiu ir populistiniu būdu. Tai nesuderinama su krikščioniška tradicija, su tradiciniu Bažnyčios rūpesčiu vargstančiais, su Šventojo Rašto mokymu apie svetingumą. Jei Bažnyčia yra lauko ligoninė, tai daug ligonių ateina iš pabėgėlių tarpo.
Atsisveikindamas popiežius Pranciškus savo klausytojus jėzuitus paragino iš visų jėgų darbuotis dėl žmonių orumo ir krašto gerovės. (RK / Vatican News)
