Popiežius pasveikino Vatikano darbuotojus

Galima priminti, kad už žodžio „Vatikanas“ glūdi dvi susijusios, tačiau nesutampančios tikrovės. Tai Šventojo Sosto institucijos, kurios padeda popiežiui visuotinės Bažnyčios reikaluose, ir Vatikano miesto valstybė, kuri, nors ir labai nedidelė, turi visas savarankiškam egzistavimui būtinas tarnybas. Šventojo Sosto institucijose darbuojasi beveik trys tūkstančiai žmonių, o Vatikano miesto valstybėje – beveik du tūkstančiai, daugiausia pasauliečiai. Galima pridurti, kad Vatikano miesto teritorijoje gyvena tik keli šimtai žmonių, dauguma Vatikano darbuotojų gyvena Romos mieste ir jo apylinkėse. 

„Kai pažvelgiame į naujagimį, savaime jam nusišypsome ir, jei jo mažučiame veidelyje taip pat pražysta šypsena, patiriame paprastą, tačiau autentišką emociją. Vaikelis atsako į mūsų žvilgsnį, tačiau jo šypsena yra daug galingesnė, nes nauja, tyra tarsi vandens versmė“, – sakė popiežius, kviesdamas įsivaizduoti Marijos, Juozapo ir paties Kūdikėlio Jėzaus šypsenas, nušvietusias Betliejaus grotą.

„Jėzus yra Dievo šypsena. Jis atėjo apreikšti dangiškojo Tėvo meilę, jo gerumą ir pirmasis gestas, kuriuo tai padarė, buvo šypsena savo tėvams, kaip ir kiekvieno naujagimio šiame pasaulyje. Ir jie, Mergelė Marija ir šv. Juozapas, dėl savo didelio tikėjimo suprato žinią, atpažino šioje Jėzaus šypsenoje Dievo gailestingumą jiems ir visiems, kurie laukė jo atėjimo, Mesijo, Dievo Sūnaus, Izraelio Karaliaus atėjimo“, – kalbėjo popiežius, kuris linkėjo, kad Kūdikėlio Jėzaus šypsena ir nuginkluojantis gerumas atnaujintų pasaulį, ypač ten, kur trūksta pagarbos orumui.

Tokio atnaujinimo reikia visiems, taip pat Vatikano ir Šventojo Sosto institucijų darbuotojams. Mums visiems reikia Jėzaus šypsenos, kuri padeda, kai mums sunku; kuri primena apie kitus, kai jaučiamės gerai ir rizikuojame apsiriboti netikru saugumu ir pamiršti kitų sunkumus. (RK/ Vatican News)