Trečiadienio katechezė. Prakartėlė – namų Evangelija
„Brangūs broliai ir seserys, už savaitės ateis šv. Kalėdos. Šiomis dienomis, kai skubama ruoštis šventei, galime savęs paklausti: kaip rengiuosi gimimui to, kurį sveikiname? Paprastas, tačiau veiksmingas būdas pasiruošti yra įrengti prakartėlę. Ir aš šiais metais ėjau šiuo keliu: nuvykau į Grečą, kur šv. Pranciškus įrengė pirmąją prakartėlę su vietos žmonėmis. Taip pat parašiau laišką, kuriame primenu šios tradicijos prasmę“, – sakė popiežius Pranciškus.
Prakartėlė yra tarsi gyvoji Evangelija. Ji neša Evangeliją į visas vietas, kuriose gyvenama: namus, mokyklas, darbo ir susitikimo vietas, ligonines ir slaugos namus, kalėjimus ir aikštes. Ir ten, kur gyvename, mums primena esminį dalyką: Dievas neliko neregimas danguje, tačiau atėjo į žemę ir tapo žmogumi. Įrengti prakartėlę reiškia švęsti Dievo artumą, atskleisti, jog Dievas yra tikras, konkretus, gyvas, pulsuojantis. Jis nėra tolimas ponas ar neutralus teisėjas, tačiau nuolanki ir iki mūsų pasilenkianti Meilė. Kūdikėlis prakartėlėje perteikia Jo švelnumą. Kai Kūdikėlis vaizduojamas išskėstomis rankomis, tai tarsi sako, jog Dievas atėjo apglėbti mūsų žmogiškumo. Gražu ir miela atsistoti prieš prakartėlę, patikėti Viešpačiui gyvenimą, kalbėti Jam apie širdyje nešamus žmones ir situacijas, apžvelgti besibaigiančius metus, pasidalyti lūkesčiais ir rūpesčiais.
Greta Jėzaus matome Jo Motiną ir šv. Juozapą. Galime įsivaizduoti jų mintis ir jausmus Kūdikio gimimo metu: džiaugsmą ir pasimetimą tuo pat metu. Galime šventąją Šeimą pakviesti į savo namus, kur taip pat netrūksta džiaugsmo ir rūpesčių, kur kiekvieną dieną pabundame, valgome ir miegame arti pačių brangiausių žmonių. Prakartėlė yra namų Evangelija. Pirminė prakartėlės reikšmė yra „ėdžios“, o prakartėlės miesto Betliejaus pavadinimas reiškia „duonos namai“. Ėdžios ir duonos namai: prakartėlė namuose, kuriuose dalijamės maistu ir jausmais, primena, jog Jėzus yra svarbiausias maistas, gyvybės duona. Jis mus maitina savo meile, jis duoda mūsų šeimoms stiprybę eiti pirmyn ir vienas kitam atleisti.
Prakartėlė moko dar vieno dalyko. Šiandienos skubėjime ji yra kvietimas kontempliacijai. Ji mums primena svarbą sustoti. Nes tik mokėdami susikaupti galime priimti tai, kas iš tiesų svarbu gyvenime. Tik tada, kai paliekame už durų pasaulio triukšmą, pradedame girdėti Dievą, kuris kalba tyloje.
„Prakartėlė yra aktuali, tai kiekvienos šeimos situacija. Vakar man padovanojo nedidelį vienos ypatingos prakartėlės atvaizdėlį, ant kurio užrašyta: „Leiskime mamai pailsėti“. Marija šioje prakartėlėje miegojo, o šv. Juozapas migdė Kūdikėlį. Kiek iš jūsų, vyrai ir žmonos, turite dalytis kėlimusi naktį prie vaikelio, kuris verkia, verkia ir verkia. „Leiskime mamai pailsėti“: tai šeimos, santuokos švelnumas“, – sakė popiežius, pasak kurio prakartėlė mums primena, jog gyvenime reikšminga ne daiktų kiekybė, bet jausmų kokybė. Prakartėlė, nukreipdama mūsų žvilgsnį į Dievą, skurdų daiktų, tačiau turtingą meilės, mums primena tai, kas kas svarbiausia.
Prakartėlė tampa vis aktualesnė ir todėl, kad pasaulyje kiekvieną dieną prigaminama tiek ginklų ir smurto vaizdinių, kurie patenka į akis ir širdį. Prakartėlė, priešingai, yra taikos vaizdinys. Jei žmogų griauna tai, kad kiekvienas eina savo keliu, tai prakartėlėje visi telkiasi aplink Jėzų, Taikos kunigaikštį pasaulio naktyje. Aplink Jį, švelnumo nušviestoje grotoje, atrandame harmoniją. Matome kartu daug personažų: išminčius ir piemenis, karalius ir vargšus, vaikus ir senelius. Jautis ir asilėlis, gamtos peizažai byloja apie harmoniją tarp žmogaus ir kūrinijos.
„Brangūs broliai ir seserys, prakartėlėje galiausiai galime įžvelgti mokymą apie paties gyvenimo prasmę. Matome kasdienybės scenas: piemenis su avimis, geležį kalančius kalvius, duonai miltus malančius malūnininkus, mūsų kraštų peizažus ir situacijas. Taip ir turi būti, nes prakartėlė mums primena, jog Jėzus ateina į mūsų konkretų gyvenimą“, – pažymėjo popiežius Pranciškus, kita proga priminęs, jog neretai prakartėlėse vaizduojami ir Erodo rūmai, blogio ir sugedimo mūsų gyvenime simbolis.
Tačiau pasaulis nebėra toks pat. Jėzus jį atnaujino. Kasdieniame gyvenime nebesame vieni, Jis gyvena su mumis. Jis nepakeičia magiškai dalykų, tačiau jei Jį priimame, kiekvienas dalykas gali pasikeisti.
Nes, jei Jis jame gyvena, – atgimstama. Ir tai yra tikrosios Kalėdos. „Visiems Šventų Kalėdų!“ – atsisveikino popiežius, kuris nepamiršo padėkoti už sveikinimus jo kunigystės 50-ečio ir gimtadienio proga ir ypač už maldos jo intencija dovaną. (RK / Vatican News)
