Popiežiaus katechezė apie Apaštalų darbus: šv. Paulius Romoje
„Pauliaus atvykimu į imperijos širdį baigiasi Apaštalų darbų pasakojimas. Baigiasi ne Pauliaus kankinyste, bet gausia Dievo Žodžio sėja“, – kalbėjo Pranciškus. Atvykęs į Romą, Paulius susitiko su tikėjimo broliais krikščionimis, juos drąsino. Pagal Pauliui parodytą svetingumą galima spręsti, kad jis buvo labai laukiamas. Nors Paulius buvo kalinys, tačiau jam buvo leista atskirai apsigyventi su jo priežiūrai paskirtu kareiviu. Nors ir sargybinio prižiūrimas, jis galėjo laisvai bendrauti su Romoje gyvenančiais tautiečiais žydais, jiems paaiškinti, kodėl turėjo pareikalauti būti teisiamas imperatoriaus teisme. Paulius jiems taip pat kalbėjo apie Dievo karalystę, bandė juos įtikinti, kad Jėzus yra lauktoji „Izraelio viltis“ (plg. Apd 28, 20). Paulius, save suvokdamas kaip tikrą žydą, Evangelijoje, kurią skelbė, mirusiame ir prisikėlusiame Jėzuje Kristuje jis matė Izraelio tautai Dievo duotų pažadų išsipildymą.
Po pirmųjų neformalių susitikimų su Romos žydų bendruomenės nariais, įvyko ir vienas oficialus, visą dieną trukęs susitikimas, kurio metu Paulius skelbė Dievo karalystę, kalbėjo apie Jėzų, remdamasis Įstatymu ir pranašais (plg. Apd 28, 23). Kai kurie įtikėjo, tačiau kiti – ne. Dėl to Paulius kaltino juos širdies kietumu, dėl kurio jie užsitraukia pasmerkimą, ir skelbė, kad Dievo Žodis yra skirtas ne vien Izraeliui, bet visoms tautoms, kurios jį priims. (plg. Apd 28, 28).
Šv. Luko – Apaštalų darbų knygos autoriaus – pasakojimas baigiamas ne Pauliaus mirtimi, bet dinamišku skelbimu. Pačioje knygos pabaigoje sakoma, kad dar dvejus metus gyvendamas Romoje, savo išsinuomotame bute, „Jis skelbė Dievo karalystę ir visiškai laisvai, netrukdomas, mokė apie Jėzų Kristų“ (Apd 28, 30).
„Šitie namai, atviri visoms ieškančioms širdims, yra Bažnyčios paveikslas, kuri, nors ir persekiojama, nesuprantama, sukaustyta grandinėmis, nesiliauja su motinos širdimi priimti visus žmones, skelbti jiems Jėzuje regimą Dievo meilę“, – sakė popiežius.
„Brangieji broliai ir seserys, baigdami šią kelionę, kurioje sekėme Evangelijos tėkmę pasaulyje, prašykime, kad Šventoji Dvasia visuose mumyse gaivintų pašaukimą būti drąsiais ir džiugiais evangelizuotojais. Tesuteikia malonę, kad mūsų namai būtų pilni Evangelijos, kad jie virstų brolybės menėmis, kur kiekvienas gali sutikti gyvąjį Kristų, ateinantį pas mus ir pas visus visų laikų žmones.“ (JM / VaticanNews)
