Paieška

Trečiadienio katechezė. Išbandymuose glauskimės prie Kristaus

Sausio 8 dieną popiežius Pranciškus pratęsė katechezių ciklą apie Apaštalų darbus ir komentavo 27 skyriaus eilutes, kuriose skaitome apie Evangelijos kelionę ne vien sausumoje, bet ir jūroje. Lukas pasakoja, kaip apaštalas Paulius, būdamas kalinys, iš Cezarėjos keliauja į imperijos širdį, Romos miestą, kad ir čia liudytų Kristų, kad šventosios Dvasios galia Evangelija pasiektų visas tautas. Bendrosios trečiadienio audiencijos pradžioje buvo perskaitytos šios eilutės.

„(Viesulas) pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui (...) Paulius priėjo prie jų ir tarė: „Vyrai! (...) patariu nenusiminti. Niekas iš jūsų nežus (...). Šią naktį man apsireiškė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju, ir pranešė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Todėl Dievas tau dovanoja tavo kelionės draugų gyvybes (Apd 27, 15. 21–24).“

Nuo pat pradžių plaukimą lydėjo nepalankios sąlygos, kelionė tapo pavojinga. Paulius patarė neplaukti, tačiau už jį ir kitus kalinius atsakingas šimtininkas labiau pasitikėjo vairininku ir laivo savininku, nei Pauliumi. Laivas tęsė kelionę ir buvo pagautas tokio vėjo, jog įgula prarado kontrolę ir laivas buvo paprasčiausiai nešamas pavėjui. Visus apėmė neviltis ir artimos mirties nuojauta.

Šią akimirką Paulius atsistojo ir padrąsino bendrakeleivius Dievo, kuriam jis priklauso, l – kiekvienas turėjo savo dievą – vardu. Ir išbandymo metu Paulius globoja kitų gyvybes, žadina viltį. 

„Lukas mums parodo, jog sumanymas, kuris veda Paulių link Romos, išgelbsti ne tik apaštalą, bet ir jo kelionės draugus, o laivo sudužimas, nelaimė, virsta Apvaizdos suteikta proga skelbti Evangeliją“, – pastebėjo popiežius Pranciškus.

Bendrosios trečiadienio audiencijos dalyviai
Bendrosios trečiadienio audiencijos dalyviai

Prie Maltos krantų sudužusio laivo keleiviams vietos gyventojai buvo labai draugiški ir svetingi, šaltyje ir lietuje įžiebė ugnį. Ir Paulius, kaip tikras Kristaus mokinys, nestovėjo be darbo – pririnko šakų. Tuo metu jam įkirto gyvatė. Iš pradžių vietiniai gyventojai tai interpretavo kaip keršto deivės bausmę už didelį nusikaltimą, galbūt žmogžudystę. O pamatę, kad Pauliui nieko neatsitiko, pradėjo manyti, jog jis dievaitis.

Tačiau iš tiesų Paulius buvo apsaugotas prisikėlusio Viešpaties, kuris prieš pakildamas į dangų savo mokiniams pažadėjo, jog jie „ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. (...) dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“ (Mk 16, 18).

Kelios dienos Maltoje apaštalui Pauliui tapo proga šiuos žodžius paversti „kūnu“, gydyti ligonius. Toks yra Evangelijos įstatymas: išgelbėjimo ar išganymo patirtį išgyvenęs tikintysis jos nepasilaiko vien sau, bet skleidžia žmonėms. Gėrio, grožio ir tiesos patirtis natūraliai persiduoda kitiems, o gilų išsilaisvinimą patyręs žmogus yra atidesnis kitų poreikiams. Išbandymą patyręs krikščionis tampa artimesnis, atviresnis ir jautresnis kitiems kenčiantiems. 

„Paulius mus moko išgyventi išbandymus glaudžiantis prie Kristaus“, – pabrėžė popiežius Pranciškus. Dievas gali veikti bet kuriomis aplinkybėmis, taip pat tomis, kurios mums atrodo kaip visko praradimas. Tačiau jei iš meilės dovanosime save Dievui – ir nepalankiausiomis aplinkybėmis būsime vaisingi. Nes meilė visada vaisinga, Dievo meilė visada neša vaisių. Jei sutinkame būti Viešpaties, priimame Jo dovanas, dalinsime jas ir kitiems.

„Prašykime šiandien Viešpaties mums pagelbėti išgyventi kiekvieną išbandymą remiantis tikėjimo jėga, būti jautriais daugybei žmonių, kurių laivai sudužo prie mūsų krantų, kad mokėtume juos priimti su tokia broliška meile, kuri gimsta susitikus su Jėzumi. Tai mus gelbsti nuo abejingumo ir nužmogėjimo šalčio“, – sakė Šventasis Tėvas.“

(RK / Vatican News

2020 sausio 08, 13:39