Popiežius Viduržemio jūros šalių vyskupams: nėra alternatyvos taikai
Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje nuo trečiadienio iki sekmadienio vyko dvidešimties Viduržemio jūros regiono šalių vyskupų susitikimas tema: „Viduržemio jūra – taikos siena“. Sekmadienio rytą atvykęs į Barį popiežius dalyvavo vyskupų susitikimo baigiamojoje sesijoje.
Viduržemio jūra, Mare nostrum („Mūsų jūra“), – taip ji buvo vadinama visą regioną sujungusios Romos imperijos laikais – tai ne tik geografinė, bet ir dvasinė erdvė, kurioje vykusio tautų bendravimo dėka susiformavo mūsų civilizacija, sakė Pranciškus. Dėl to prie Viduržemio jūros gyvenančios tautos privalo išsaugoti tarpusavio artumą, atsimindamos, kad tik gyvenant santarvėje įmanoma pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias teikia šio regiono gamtos ir kultūros turtai. Čionykštės tikinčiųjų bendruomenės turi atsiminti, kad negalima atskirti Evangelijos skelbimo nuo bendro gėrio siekimo ir rūpinimosi taikiu visų žmonių sambūviu.
Šiandien ties Viduržemio jūros krantais vyksta keli karai ir konfliktai, į kuriuos yra įsivėlusios įvairios etninės ir konfesinės grupės, sakė Pranciškus, visų pirma paminėdamas įsisenėjusį izraeliečių ir palestiniečių konfliktą, kurio netinkamas sprendimas gali tapti naujų rimtų krizių priežastimi. „Kiekvienos visuomenės pagrindinis tikslas yra taika. Nėra jokios alternatyvos taikai“, – sakė Pranciškus. Negali būti jokios protingos alternatyvos taikai, nes kiekvienas bandymas išnaudoti kitus ar primesti jiems savo valią yra trumparegis ir kenksmingas tiek engiamajam, tiek ir pačiam engėjui. „Karas žlugdo žmonių ir Dievo planus. Gana pasižiūrėti į karų nusiaubtas vietas, kad įsitikintume, kaip neapykanta žydinčius sodus paverčia dykuma, rojų – pragaru.“
Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į taikos ir teisingumo sąsajas. Teisingumas, solidarumas, pagalba silpnesniems visuomenės nariams yra vertybės, be kurių neįmanoma tvari taika. Tai savo ruožtu kreipia dėmesį į Viduržemio jūros baseino šalims labai aktualią migracijos problemą. Labai daug gyventojų palieka savo šalis, verčiami bėgti nuo karų ir ieškodami žmogaus verto gyvenimo. Šis reiškinys ir toliau bus labai aktualus visame regione, dėl to valstybės, taip pat tikinčiųjų bendruomenės turi būti jam pasirengusios. Pasak popiežiaus, kalbos apie civilizacijų konfliktą yra tik tuščia retorika, kurstanti dar didesnę neapykantą.
Baryje popiežiaus sakytoje kalboje paminėta ir mažumų, ypač krikščionių bendruomenių, padėtis. Mažumų persekiojimai – tai širdį draskanti žaizda, kuriai negalima būti abejingiems. Taip pat negalime sutikti, kad ir tie, kurie trokšta geresnio gyvenimo, žūtų nesulaukę pagalbos, kad taptų prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis.
Šalys, kurių krantus skalauja Viduržemio jūra, turi nepaprastai didelį potencialą. Neleiskime, sakė popiežius, kad dėl nacionalizmo plistų neteisingas įsitikinimas, jog laimingesni tie, kurie gyvena nuo kitų atsiskyrę. Tik dialogas ir bendravimas padeda įveikti neigiamus stereotipus, geriau pažinti kitus ir save pačius. „Štai darbas, kurį skiria mums Viešpats šiame mylimame Viduržemio jūros regione: atkurkime nutrauktus ryšius, atstatykime iš neapykantos sugriautus miestus, tesužydi sodai, kur dabar dykuma, tesusigrąžina viltį tie, kas ją dabar yra praradę, tenebijo brolių tie, kurie dabar gyvena užsidaręs savyje, kapinėmis tapusi žemė tetampa viso regiono prisikėlimo vieta.“ (JM / VaticanNews)
