Koronaviruso epidemija. Popiežius meldžia Marijos užtarimo
Pagrindinis maldos dienos momentas buvo Mišios trečiadienio vakarą diecezinėje Marijos – Dievo Meilės Motinos šventovėje, Romos miesto pietiniame pakrašty, kurias aukojo popiežiaus vardu Romos vyskupijai vadovaujantis kardinolas vikaras Angelo De Donatis. Dėl visoje Italijoje paskelbto viešų susibūrimų draudimo, Mišias kardinolas aukojo tuščioje šventovėje, be maldininkų. Mišias transliavo televizija, buvo galima jas tiesiogiai sekti per interneto portalus ir socialinius tinklus. Prieš Mišias buvo perduotas Romos vyskupo – popiežiaus Pranciškaus – maldos įrašas.
„Marija, tu mums švieti gyvenimo kelyje, esi mūsų gelbėtoja ir viltis. Mes atiduodame save į tavo rankas, Ligonių sveikata, kuri stovėdama prie kryžiaus, tvirtai tikėdama, kentėjai kartu su kenčiančiu Jėzumi. Tu, romiečių gelbėtoja, žinai, ko šiandien mums reikia, ir esame tikri, jog pasirūpinsi, kad, kaip Galilėjos Kanoje, baigtųsi bandymų metas ir sugrįžtų džiaugsmas. Padėk mums, Dievo Meilės Motina, būti klusniems Tėvui ir daryti, ką mums lieps Jėzus, kuris, prisiėmęs visas mūsų kančias ir skausmus, per Kryžiaus auką mus vedą į Prisikėlimo džiaugsmą.“
„Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski, mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji.“
Skelbiant ypatingą Romos vyskupijos maldos ir pasninko dieną, kad greičiau sėkmingai baigtųsi dabartinė koronaviruso sukelta krizė, buvo prisimintas didysis maldos vajus, paskelbtas 1944 m., prašant Marijos užtarimo, kad Romos miestas būtų apsaugotas nuo karo veiksmų.
Prie Romos artėjant karo frontui Šventojo Sosto diplomatai pradėjo slaptas derybas tiek su vokiečių kariuomenės vadovybe, tiek su artėjančia amerikiečių ir britų kariuomene, prašydami, kad Romos miestas būtų apsaugotas nuo karo veiksmų. Popiežius Pijus XII paragino romiečius melsti Dievo Meilės Motinos užtarimo. Romiečiai kelias savaites karštai meldėsi ir jų maldos buvo išklausytos. Vokiečiai pasitraukė į naujas gynybines pozicijas šiauriau Romos, o sąjungininkai be šūvio užėmė miestą. Krikščionybės ir pasaulio kultūros paveldas beveik nenukentėjo. (JM / VaticanNews)
