Popiežius paminėjo moteris, kurioms pandemijos krizės metas sunkus
Antrosios Velykų oktavos dienos Evangelijoje skamba džiugi Kristaus prisikėlimo žinia. Evangelijos pagal Matą (Mt 28, 8–15) skaitinys pasakoja apie išgąsčio apimtas moteris, skubiai pasišalinusias nuo Jėzaus kapo, nes rado jį tuščią. Tačiau joms pasirodo pats Jėzus, kuris ištaria raminančius žodžius: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. Šiais žodžiais Jėzus siunčia moteris su misija pas apaštalus. Jos liudijo pavyzdingą ištikimybę, pasiaukojimą ir meilę Kristui tiek jo viešosios veiklos metu, tiek per jo kančią. Dabar Jis jas apdovanoja ypatingo dėmesio ir palankumo gestu.
Moterys visuomet pirmos! Pirma Marija ir moterys, paskui mokiniai, ypač Petras, konstatuoja prisikėlimo tikrovę. Jėzus daug kartų iš anksto sakė jiems, kad po kančios ir nukryžiavimo prisikels, tačiau mokiniai to nesuprato, nes nebuvo tam pasirengę. Jų tikėjimui dar reikėjo kokybinio šuolio, kurį galėjo sužadinti tik Prisikėlusiojo padovanota Šventoji Dvasia.
Apaštalų darbuose pasakojama, kaip apaštalas Petras atvirai, drąsiai: pasakė: „Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai“ (Apd 2, 32). Kitaip tariant, reikia įsipareigoti, pasisaukoti Viešpačiui. Petras dėl jo vėliau paaukos savo gyvenimą. Nuo šio momento skelbimas, jog Kristus prisikėlė, paplito visur, pasiekė kiekvieną žemės vietą, tapo vilties žinia visiems, sakė popiežius Pranciškus.
Jėzaus prisikėlimas mums sako, kad paskutinis žodis priklauso ne mirčiai, o gyvenimui. Prikeldamas savo vienatinį Sūnų, Dievas Tėvas tobulai visiškai apreiškė savo meilę ir gailestingumą visų laikų žmonijai.
Jei Kristus prisikėlė, galime su viltimi žvelgti į kiekvieną savo gyvenimo įvykį, taip pat ir į pačius sunkiausius, kupinus liūdesio ir netikrumo. Tai yra Velykų žinia, kurią esame pašaukti skelbti žodžiais, bet ypač – gyvenimo liudijimu.
Teskamba mūsų namuose ir mūsų širdyse ši žinia: „Mano viltis, Kristus, prisikėlė“, – sakė popiežius, cituodamas Velykų sekvenciją. Tas tikrumas tesustiprina kiekvieno pakrikštytojo tikėjimą ir ypač tesustiprina tuos, kurie patiria didelius skausmus ir sunkumus.
Tepadeda Marija, tylioji savo sūnaus Jėzaus mirties ir prisikėlimo liudytoja, tvirtai tikėti šį išganymo slėpinį: priimtas su tikėjimu, jis gali pakeisti gyvenimą. Tai visus atnaujinantis velykinis linkėjimas. Jį pavedu mūsų Motinai, kurios šaukiamės „Dangaus karalienės“ maldos žodžiais:
„Dangaus karaliene, džiūgauki, aleliuja, nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja, prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja. Melski už mus Dievą, aleliuja!“
Po palaiminimo popiežius prašė atsiminti moteris, jų triūsą, ypač dabartinės pandemijos krizės metu:
„Mieli broliai, seserys,
girdėjome, kad moterys paskelbė mokiniams Jėzaus prisikėlimo žinią. Šiandien su jumis noriu prisiminti, kiek daug nuveikia moterys, taip pat dabartinės sanitarinės krizės metu, padėdamos kitiems: medikės, slaugės, policininkės, kalėjimų prižiūrėtojos, dirbančios būtiniausių prekių parduotuvėse ir daug motinų, seserų ir senelių, uždarytų namuose su savo šeimomis, vaikais, seneliais, neįgaliaisiais. Kartais joms gresia pavojus patirti smurtą, kai sugyvenimo našta nepakeliamai sunki. Melskimės už jas, kad Viešpats suteiktų jėgų ir mūsų bendruomenėms paremti jas ir jų šeimas. Viešpats tesuteikia mums moterų drąsą visą laiką eiti pirmyn.
Šią Velykų savaitę noriu su didele atjauta prisiminti visus nuo koronaviruso sunkiai nukentėjusius kraštus, kai kuriuose didelis užkrėstųjų ir mirusiųjų skaičius, – Italiją, JAV, Ispaniją, Prancūziją; sąrašas ilgas. Meldžiuosi už juos. Prašau neužmiršti: Popiežius meldžiasi už juos, yra arti jų.
Nuoširdžiai kartoju visiems velykinį sveikinimą. Būkime vieningi maldoje, stenkimės vieni kitiems padėti kaip broliai. Skanių pietų. Iki pasimatymo.“ (SAK / Vatican News)
