Trečiadienio katechezė. Palaiminti taikdariai
„Kad suprastume šį palaiminimą, reikia paaiškinti žodžio taika prasmę, kuri gali būti blogai suprasta arba iškraipyta“, – sakė Pranciškus.
Biblinis žodis shalom išreiškia pilnatvę, žydėjimą, gerovę. Kai hebrajiškai linkima taikos (shalom), linkima gražaus, klestinčio, pilno gyvenimo, klusnaus tiesai ir teisingumui, kuriuos galutinai įvykdys Mesijas, taikos kunigaikštis ( žr. Iz 9, 6).
Kita plačiai paplitusia prasme žodžiu taika yra nusakoma tam tikra vidinė ramybė. Tai šiuolaikinė, psichologinė, subjektyvi samprata. Taika yra vidinė harmonija arba pusiausvyra. Reikėtų vengti absoliutinti šią prasmę, mat gyvenime neramybė gali būti svarbus augimo stimulas, taip pat gali būti, jog vidinės ramybė yra tik prijaukintos sąžinės, o ne tikro dvasingumo atspindys. Daugybę kartų Viešpats turi tapti prieštaravimo ženklu ir supurtyti mūsų netikrą saugumą, kad nukreiptų link išganymo.
„Turime atsiminti, kad Viešpats savo taiką supranta kitaip, nei ją supranta žmonės: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis.“ (Jn 14, 27). Paklauskime: kaip taiką duoda pasaulis? Pavyzdžiui, kariniuose konfliktuose. Karai paprastai baigiasi dviem būdais: vienos pusės įveikimu arba taikos susitarimu“, – kalbėjo Pranciškus. Negalime nelinkėti ir nesimelsti, anot jo, kad visada būtų pasirinktas antrasis kelias. Tačiau taip pat matome, jog istorija susideda iš naujuose karuose pamintų taikos sutarčių, kariavimo kitais būdais arba kitose vietose. Ir šiandien yra kariaujama įvairiuose kontekstuose ir įvairiais būdais. Galime įtarti, kad iš ekonominių interesų sukurtoje globalizacijoje taika vieniems reiškia karą kitiems. Tai nėra Kristaus taika.
„Kaip, priešingai, savo taiką duoda Viešpats Jėzus?“, – klausė popiežius. Jis citavo katechezės pradžioje skaitytą apaštalo Pauliaus laiško efeziečiams ištrauką: Kristus yra mūsų sutaikinimas, „iš dviejų padaręs viena“ (žr. Ef 2, 14). Apaštalas priduria, jog Viešpats priešybes panaikina savo kūnu. Kitoje vietoje apaštalas patikslina, kad Kristaus ant kryžiaus išlietas kraujas sutaiko visa, kas yra žemėje ir danguje (žr. Kol 1, 20).
Tad kas tokie yra taikdariai? Septintasis palaiminimas savaime išreiškia aktyvumą, veiksmą. Tas pats veiksmažodis naudojamas bibliniame pasakojime apie sukūrimą, jis išreiškia iniciatyvą, darbštumą. Meilė iš prigimties yra kūrybinga ir siekia sutaikymo bet kokia kaina.
Dievo vaikais yra vadinami tie, kurie išmoko taikos meno ir jį praktikuoja, kurie žino, jog nėra sutaikymo be savo gyvenimo dovanojimo, kad taikos reikia siekti visur ir visada.
„Visur ir visada! Tai nėra iš mūsų sugebėjimų pats savaime užsimezgantis vaisius, bet iš Kristaus gautos malonės, mus padariusios Dievo vaikais, veikimas. Tikroji shalom ir tikroji vidinė pusiausvyra atsiranda iš Kristaus taikos, kuri gimsta ant kryžiaus, pagimdo naują žmoniją, įkūnytą nesuskaičiuojamų šventųjų, išradingai ir kūrybingai ieškojusių vis naujų kelių mylėti. Dievo vaikų, per Kristaus kraują ieškančių ir atrandančių brolius, gyvenimas yra tikroji laimė“, – sakė popiežius Pranciškus ir visiems katechezės klausytojams nuotoliniu būdu dar kartą palinkėjo linksmų Velykų Kristaus taikoje. (RK / Vatican News)
