Popiežiaus žinia Misijų dienos proga

Popiežius pirmiausiai dėkoja visiems Bažnyčios nariams už įvairias iniciatyvas ir maldą, kurias pasitelkus pernai spalį buvo švenčiamas ypatingasis misijų mėnuo – taip buvo minimos Bažnyčios misijas reformavusio popiežiaus Benedikto XV apaštališkojo laiško „Maximum illud“ paskelbimo šimtosios metinės.

Šių metų Misijų diena bus minima visą pasaulį prislėgusios pandemijos kontekste. Netikėtai užklupusi pandemija atnešė daug baimės ir pasimetimo. Mus staiga užklupo šėlstanti audra, panašiai kaip Jėzaus mokinius vidury Genezareto ežero. Supratome, kad visi plaukiame viena valtimi, esame pažeidžiami ir pasimetę, tačiau tuo pat metu svarbūs ir reikalingi. Supratome, kad visi turime irkluoti kartu, vieni kitus guosti, rašo popiežius, primindamas, ką sakė kovo 27 d. Šv. Petro aikštėje vadovaudamas maldai už pandemijos prislėgtą žmoniją. Visi esame vienoje valtyje. Kaip anie mokiniai, kurie išsigandę vienu balsu šaukė: „Žūvame“ (Mk 4, 38), taip ir mes suprantame, kad negalime kiekvienas eiti kas sau, bet turime eiti visi kartu.

Matydami skausmą, netektis, baimę, neaiškią ateitį, artėjančią Misijų dieną turime pasitikti kaip mums visiems skirtą raginimą išeiti iš savęs, dalytis su kitu žmogumi ir ypač su kenčiančiu artimu viskuo, kuo esame Dievo apdovanoti. Misijų diena teskatina dalijimąsi, tarnavimą, užtarimo maldą. Kiekvieną iš mūsų Dievas kviečia ryžtingai nusimesti baimę ir uždarumą, dovanojant save kitiems atrasti savo tikrąjį pašaukimą.

Bažnyčios Misijos šaltinis yra Kristaus Kryžiaus auka, kuria Dievas įrodė savo begalinę meilę kiekvienam iš mūsų. Turime atsiliepti į jo meilę aukodamiesi kitiems.

Popiežius pabrėžia, kad „išeinanti Bažnyčia“ – tai ne programos pavadinimas, ne užmojis, kurį galime įvykdyti savo jėgomis ir valios pastangomis, bet mūsų dalyvavimas Kristaus misijoje. Kiekvieno iš mūsų asmeninio pašaukimo šaltinis yra tiesa, jog esame Dievo vaikai,  jo šeima, broliai ir seserys, kurie dalijamės ta meile, kuria buvome apdovanoti.

Šiuo metu didžiausias mums skirtas iššūkis – suprasti, kaip atsiliepti į Dievo mums skirtą pašaukimą dabartinėmis pandemijos sąlygomis. Liga, kančia, baimė, izoliacija iš visų mūsų reikalauja atsakymo. Kenčiantys, maisto stokojantys, pajamų netekę žmonės laukia mūsų krikščioniško liudijimo. Dievas mus siunčia pas pasaulio gyventojus, kad liudytume jiems jo meilę, jo atneštą išvadavimą iš nuodėmės, mirties ir blogio. Dievas laukia, kad mes, kaip pranašas Izaijas, atsakytume: „Štai aš, siųsk mane“. (JM / Vatican News)