Popiežius: ugdyti – tai padėti ieškoti prasmės

Pats popiežius prieš porą dešimtmečių, tuo metu būdamas Buenos Airių arkivyskupas, parėmė dviejų mokytojų iniciatyvą, kuria buvo siekiama, kad mokykla, glaudžiau bendradarbiaudama su mokinių šeimomis, ugdytų bendram gėriui tarnaujančias asmenybes. Pranciškus savo žinioje primena, jog tai laikais, kai tie du mokytojai ėmėsi iniciatyvos, ilgainiui išaugusios į pasaulinį tinklą, Argentiną slėgė gili krizė.

Krizė, sako popiežius, reiškia lūžį, žaizdas, pavojus, bet ir naujas galimybes. Kartais krizė yra ir neišvengiama augimo pasekmė: kai vazone pasodinta gėlė auga, plečiasi ir jos šaknys, joms reikia vis daugiau vietos, kol vazonas neatlaiko ir suskyla. Toks yra ir žmogaus gyvenimas, sako Pranciškus. Būtų blogai, jei jame nebūtų krizių. Jei žmonių gyvenimas būtų tik tobulas, tvarkingas, „iškrakmolytas“, jis būtų liguistas ir užsnūdęs. Ačiū Dievui, kad taip nėra.

Tačiau pavienių žmonių, kaip ir visos žmonijos gyvenime pasitaikančios krizės neturi būti paliekamos savieigai. Jei krizės užkluptas žmogus būtų paliktas vienas, jis pasimestų. Dėl to mūsų senolių išmintis sako: nesistenk pats vienas išbristi iš krizės, leisk, kad kiti tau padėtų. Taip prieš porą dešimtmečių gimė „Scholas occurrentes“ judėjimas. Jo dalyviai nepuolė suspaudę kumščius kovoti su pasauliu, bet ir nenuleido rankų, nedejavo. Jie ėmė savęs klausti: „Kokios priežastys? Ką galime padaryti, kad padėtis pasikeistų?“

Ugdyti, sakė Pranciškus, – tai padėti ieškoti prasmės. Ugdymas – tai vaikų ir jaunimo svajonės, sujungtos su suaugusiųjų ir senolių patirtimi. Ugdymas – tai neatlyginamas dovanojimas, o kartu prasmės ir grožio paieškos. „Tad eikite pirmyn“, – linki popiežius judėjimo, prie kurio atsiradimo jis pats yra prisidėjęs, nariams, – „sėdami ir rinkdami vaisius, su šypsena, nebijodami rizikos, vieni kitus palaikydami, kad kuo greičiau įveiktume krizę.“ (JM / Vatican News)