Trečiadienio bendroji audiencija. Kaip galime gydyti pasaulį?
„Brangūs broliai ir seserys, laba diena! Pandemija toliau mus giliai žaloja ir nuplėšia dangalus nuo mūsų pažeidžiamų vietų. Daug mirusių, dar daugiau ligonių visuose kontinentuose. Labai daug asmenų ir šeimų dėl socialinių ir ekonominių problemų, ypač smogiančių neturtingiausiems, gyvena labai neužtikrintai“, – sakė popiežius Pranciškus.
Bet dėlto turime nenuleisti akių nuo Jėzaus ir su tikėjimu priimti Išganytojo nešamą Dievo karalystės viltį. Ši išgydymo ir išgelbėjimo karalystė jau yra tarp mūsų. Ji taip pat yra teisingumo ir taikos karalystė, kuri regima artimo meilės darbuose, stiprinančiuose viltį ir tikėjimą.
Krikščioniškoje tradicijoje tikėjimas, viltis ir meilė yra daug daugiau už jausmus ar nuostatas. Tai Šventosios Dvasios įkvėptos dorybės. Tai dovanos, kurios mus gydo ir paverčia mus gydytojais, atveria naujus horizontus ir tada, kai tenka plaukti pavojingiausiuose vandenyse.
Būtina dar kartą sudurti su tikėjimo, vilties ir meilės Evangelija, kad taptume kūrybingais ir atsinaujinusiais, kad galėtume išgydyti mūsų fizinių, dvasinių ir socialinių ligų šaknis, neteisingas struktūras ir destruktyvias praktikas, kurios mus atskiria vienas nuo kito, kelia grėsmę žmonių šeimai ir mūsų planetai.
Jėzaus tarnystėje yra daug išgydymo pavyzdžių. Jėzus išgydė raupsuotuosius, paralyžiuotuosius, aklus ir kurčius. Jis taip pat gydė ne vien fizinę ligą, bet ir visą asmenį, kad šis išsilaisvintų iš vienatvės, galėtų sugrįžti į bendruomenę.
Popiežius pakvietė apmąstyti labai gražų pasakojimą apie paralitiko išgydymą Kafarnaume, skaitytą katechezės pradžioje. Draugams nuleidus ligonį pro stogą Jėzus, „išvydęs jų tikėjimą, kreipėsi į paralyžiuotąjį: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!““ O po to pridūrė: „Sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!“
Tai nuostabus išgydymo pavyzdys. Jėzaus gestas buvo atsakas į žmonių, kurie juo pasitikėjo, tikėjimą, pagrindė savo viltį ir parodė, kaip myli vienas kitą. Jėzus pagydė ne vien paralyžių, tačiau viską – atleido nuodėmes, atnaujino ligonio ir jo draugų gyvenimą. Galima būtų pasakyti – pagimdė juos iš naujo. Fizinis ir dvasinis išgijimas yra asmeninio ir bendruomeninio susitikimo vaisius. Išaugo visų buvusių tame name draugystė ir tikėjimas, patyrus gydančią Jėzaus galią.
„Tada paklauskime: kokiu būdu galime padėti išgyti dabartiniam mūsų pasauliui, šiandien? Kaip Viešpaties Jėzaus, sielos ir kūno gydytojo, mokiniai esame kviečiami tęsti Jo gydymo ir gelbėjimo darbą“, – sakė popiežius Pranciškus.
Bažnyčia, nors ir suteikia Kristaus gydančią malonę per sakramentus ir rūpinasi sveikatos bei medicinos paslaugomis nuošaliausiuose planetos kampeliuose, nėra ekspertė pandemijos prevencijos ir suvaldymo klausimais. Ji taip pat neteikia konkrečių socialinių ir politinių gairių, tai yra visuomeninių ir politinių lyderių atsakomybė.
Vis dėlto, bėgant amžiams, Evangelijos šviesoje Bažnyčia išplėtojo kai kuriuos pamatinius principus, kurie padeda eiti pirmyn ir parengti ateitį. Popiežius pacitavo kai kuriuos svarbiausius Bažnyčios socialinės doktrinos principus, glaudžiai susijusius tarpusavyje: tai asmens orumo, bendrojo gėrio, pirmenybės teikimo vargšams, bendros gėrybių paskirties, solidarumo, subsidiarumo, rūpinimosi bendrais namais – aplinka – principai.
„Šie principai padeda vadovams, visuomenės atsakingiesiems užtikrinti gerovę ir, kaip kad dabartinės pandemijos atveju, asmeninio ir socialinio audinio gydymą. Šie principai skirtingais būdais išreiškia tikėjimo, vilties ir meilės dorybes“, – kalbėjo popiežius. – „Ateinančiomis savaitėmis jus kviečiu kartu apmąstyti rimtus klausimus, kuriuos išryškino pandemija, ypač socialines ligas. Tai padarysime Evangelijos, teologalinių dorybių ir Bažnyčios socialinės doktrinos principų šviesoje. Kartu tyrinėsime, kaip mūsų katalikiška socialinė tradicija gali padėti gydyti nuo sunkių ligų kenčiantį pasaulį. Trokštu, kad mąstytume ir dirbtume kartu, kaip gydančio Jėzaus sekėjai, vardan geresnio pasaulio, pilno vilties ateities kartoms, kūrimo“. (RK / Vatican News)
