Popiežiaus bendroji audiencija. Negrįžkime prie liguisto normalumo
„Pastarosiomis savaitėmis Evangelijos šviesoje kartu apmąstėme, kaip gydyti pasaulį, kenčiantį nuo negandų, kurias išryškino pandemija“, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas katechezę. „Kalbėjome apie žmogaus orumo, solidarumo ir subsidiarumo kelius, kuriais privalome eiti, skatindami pagarbą žmogui ir bendrąjį gėrį. Būdami Jėzaus mokiniai, turime sekti jo pėdomis, stoti vargstančiųjų pusėn, naujai permąstyti gamybos ir vartojimo būdus, imtis atsakomybės už mūsų bendrus namus. Mums kelią rodo Bažnyčios socialinis mokymas, padedantis gyvenime vadovautis tikėjimu, viltimi ir meile.“
„Norėčiau, kad ši kelionė nesibaigtų šiomis mano katechezėmis“, – sakė Pranciškus, – „bet kad galėtume toliau eiti kartu, neišleisdami iš akių Jėzaus. Iš Evangelijos žinome, kad Jėzus gydė visokias žmonių ligas ir negalias, akliesiems grąžino regėjimą, nebyliams – kalbą, kurtiesiems – klausą. Gydydamas ligas ir fizines negalias, jis taip pat gydė dvasią, atleisdamas nuodėmes. Jėzus visada atleidžia, gydo visus skausmus, taip pat socialines negalias. Jėzus visus atnaujina ir sutaikina, apdovanoja malonėmis, reikalingomis, kad ir mes mylėtume ir gydytume taip, kaip jis, rūpintumės visais žmonėmis, nepaisydami rasės, kalbos ar tautybės.“
„Kad tai galėtų iš tiesų įvykti, turime matyti ir pripažinti kiekvieno žmogaus ir kiekvieno kito Dievo kūrinio grožį, taip pat atpažinti neturtinguose ir kenčiančiuose broliuose ir seseryse esantį Kristų, su jais susitikti, girdėti jų šauksmą, kuriame atsikartoja alinamos kūrinijos šauksmas.“
Šis šauksmas turi mus mobilizuoti keistis. Pasitelkę visas malones ir visus sugebėjimus, kuriais esame apdovanoti, turime ryžtingai pasukti nauju keliu, imtis gydyti pasaulį, negrįžti prie liguisto normalumo, kuris buvo prieš pandemiją. Pasak popiežiaus, neturime vadinti normalia padėtimi neteisingumo, nelygybės, aplinkos niokojimo. Mums, krikščionims, „normalumas“ – tai Dievo karalystės normalumas, kai „aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena“ (Mt 11, 5).
„Mažasis virusas ir toliau sukelia gilias žaizdas ir atskleidžia mūsų fizinį, socialinį ir dvasinį pažeidžiamumą. Jis apnuogino pasaulyje viešpataujančią didelę nelygybę: nevienodas galimybes, turtinius skirtumus, nevienodą prieigą prie sveikatos apsaugos, technologijų, švietimo. Milijonai vaikų negali lankyti mokyklos! Šios neteisybės nėra nei natūralios, nei neišvengiamos. Jos yra žmogaus darbas. Jas sukėlė plėtros modelis, atitrūkęs nuo giliausių žmogiškųjų vertybių.“ Todėl, pasak popiežiaus, „norėdami išbristi iš pandemijos, turime rasti vaistą ne tik nuo koronaviruso – kas savaime yra svarbu! – bet ir nuo didžiųjų žmogiškųjų, socialinių bei ekonominių virusų. Neturime jų slėpti, neturime uždažyti. Turime juos matyti“.
„Turime skubiai imtis kurti gerą politiką, taip tvarkyti socialinį gyvenimą, kad atlygio ir įvertinimo sulauktų įsipareigojimas, rūpinimasis ir dosnumas, o ne abejingumas, savanaudiškumas ir kitų išnaudojimas. Turime eiti į priekį skleisdami gerumą. Solidari ir teisinga visuomenė yra sveikesnė visuomenė. Visus įtraukianti visuomenė, kurioje paskutinieji laikomi pirmaisiais, stiprina bendrystę. Visuomenė, kurioje gerbiami skirtingumai, yra daug atsparesnė bet kokiems virusams.“
Baigdamas katechezę, popiežius meldė Mergelę Mariją, Ligonių sveikatą, kad ji padėtų mums gyventi kupiniems pasitikėjimo, kurti Dievo Karalystę, kurią Kristus, apsigyvendamas tarp mūsų, atnešė į pasaulį. Viešpats mums tesuteikia malonę su tikėjimu skleisti meilės „virusą“ ir globalizuoti viltį.
* * *
Trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius priminė, kad šią dieną sukanka 1600 metų nuo garsiojo Bažnyčios tėvo, Šventojo Rašto vertėjo ir komentuotojo šv. Jeronimo mirties. Šiai sukakčiai paminėti popiežius Pranciškus parašė apaštališkąjį laišką „Sacrae Scripturae affectus” („Pamilęs Šventąjį Raštą“), kuris buvo paskelbtas trečiadienio vidudienį. (JM / Vatican News)
