Popiežiaus kalba JTO Generalinei Asamblėjai
Jungtinių Tautų Organizacijai minint 75 metų jubiliejų Pranciškus išreiškė viltį, kad ši organizacija bus tautų vienybės ženklas ir įrankis, tarnaus visai žmonijos šeimai.
Pasak popiežiaus, pasaulį apėmusi COVID-19 pandemijos krizė provokuoja svarstyti apie mūsų ekonomines, sveikatos ir socialines sistemas, mūsų žmogišką trapumą. Išmėginimų laikas taip pat yra pasirinkimų laikas. Galime permąstyti savo gyvenimo būdą, neteisingą išteklių skirstymą, dėl kurio auga atstumas tarp turtingų ir vargšų. Galima užimti elitui palankią gynybinę poziciją.
„Atsidūrėme prieš vieno iš dviejų įmanomų kelių pasirinkimą“, – sakė popiežius. Vienas kelias stiprina daugiašališkumą, išreiškiantį bendrą atsakomybę, teisingumu, taika ir žmonių šeimos vienybe paremtą solidarumą, trokštamą Dievo. Kitas kelias pirmenybę teikia uždarumo nuostatoms, kurios visiems žalingos.
Popiežius Pranciškus pažymėjo, jog pandemija išryškino būtinybę rūpintis visuomenės sveikata ir užtikrinti kiekvieno asmens teisę gauti pamatinę slaugą. Tai politikų ir privataus sektoriaus atsakomybė. Jeigu reikia ką nors privilegijuoti, tebūnie tai vargšas, pažeidžiamiausias žmogus, paprastai diskriminuojamas, nes neturi nei galios, nei ekonominių išteklių.
Kita popiežiaus paliesta tema – technologijų pažanga, ypač galimybės, kurias atveria dirbtinis intelektas. Nereikia pasiduoti pagundai pranokti mūsų prigimtines ribas, bet orientuoti technologijų naudojimą sveikesnio, žmoniškesnio, teisingesnio progreso labui. Tegu būna ieškoma naujų darbo formų, kurios gali išlaisvinti žmogaus potencialą ir įtvirtinti jo orumą. Panašiai būtina keisti dabartinę ekonominę paradigmą, kuri siekia vien bendrovės pelno. Darbo pasiūlymas žmonėms turėtų būti vienas iš pagrindinių verslo tikslų ir kriterijų. Technologijų pažanga naudinga ir būtina, kai užtikrina darbo saugumą, jį palengvina.
Turime visko, ko reikia krypties pakeitimui: kultūrinių ir technologinių išteklių, socialinį sąmoningumą, pabrėžė popiežius. Tačiau vis dar nesugebame įveikti išmetimo kultūros. Pastaroji neigia asmens pamatinių teisių visuotinumą, remiasi asmenį redukuojančiomis ideologijomis, absoliučios galios ir kontrolės troškimu – visa tai būdinga moderniai visuomenei. „Tai yra pasikėsinimas į žmoniją“, – sakė Pranciškus.
Skaudu matyti, jog pamatinės žmogaus teisės toliau nebaudžiamai pažeidinėjamos. Šių pažeidimų sąrašas yra ilgas, prieš akis iškyla kankinamos, sužeistos žmonijos, be orumo, laisvės ir vystymosi galimybių, vaizdinys. Taip pat ir tikintys asmenys patiria visokio pobūdžio persekiojimus, įskaitant genocidą. Tarp jų – krikščionys, kartais priversti palikti protėvių žemes, atskiriami nuo savo turtingos istorijos ir kultūros.
Deja, humanitarinės krizės tapo status quo. Jas sukeliančiuose konfliktuose paprastai kariaujama konvenciniais ginklais, tačiau taip intensyviai ir ilgai, kad jų poveikis prilygsta masinio naikinimo ginklams: sunaikinami miestai, mokyklos, ligoninės, religiniai centrai, pagrindinės visuomenės infrastruktūros ir paslaugos. Dažnai daug žmonių nemato kitos išeities, kaip tik palikti savo namus. Pabėgėliai, migrantai, vidaus pabėgėliai kenčia apleisti savo, tranzito ir atvykimo šalyse, be galimybių pagerinti savo ir savo šeimų gyvenimą. Dar blogiau, tūkstančiai sugaunami jūrose ir siunčiami į šiuolaikines koncentracijos stovyklas, daugybė tampą seksualinės vergovės ir kitokio išnaudojimo aukomis.
„Visa tai netoleruotina, bet šiandien tai yra tikrovė, į kurią daug kas sąmoningai nekreipia dėmesio“, – konstatavo popiežius. Yra daug svarbių tarptautinių iniciatyvų, kaip kad Paktai dėl migrantų ir pabėgėlių, tačiau trūksta būtinos politinės paramos. Kartais iniciatyvos žlunga dėl to, kad pavienės valstybės atmeta savo atsakomybę.
Tačiau, pakartojo popiežius, dabartinė krizė taip pat yra galimybė pradėti kurti broliškesnę visuomenę, kurioje daugiau atjautos, reaguoti į greitą nelygybės tarp ypatingai turtingų ir nuolatos vargingų žmonių augimą, reformuoti ekonomines ir finansines institucijas. Popiežius nuosekliai pabrėžė naujos etikos ir kitokio ekonominio modelio būtinybę.
Šventasis Tėvas priminė, jog prieš penkerius metus pats apsilankė JTO būstinėje. Tai buvo dinamiškas ir daug žadėjęs laikotarpis: prieš kelis mėnesius buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas dėl klimato, priimta vystymosi iki 2030 metų darbotvarkė. Bet šiuo metu reikia sąžiningai pripažinti, jog tarptautinei bendruomenei sunku išpildyti savo pažadus, nors dalinė pažanga ir yra. Labai svarbu neapsiriboti sąžinę nuraminančiais žodžiais, bet iš tiesų kovoti prieš socialines rykštes. Tarp jų popiežius paminėjo Amazonijos regiono ir jo gyventojų patiriamą ekologinę ir socialinę krizę. Teigiamas poslinkis tas, kad didėja integralus ekologinis jautrumas ir troškimas veikti.
JTO pašaukta būti kuo veiksmingesne taikos laboratorija
Pasibaisėtinos COVID-19 pasekmės vaikams, nepilnamečiams pabėgėliams, smurtas prieš vaikus, jų išnaudojimas pornografijai ir darbui buvo kitos popiežiaus įvardytos temos. Jis kalbėjo apie tai, kaip kraštai ir tarptautinės institucijos skatina abortus kaip vadinamąsias „esmines paslaugas“ ieškant humanitarinių sprendimų, prašė skirti ypatingą dėmesį vaikams, kurių orumas ir teisės pažeidžiami. Pranciškus pakartojo jaunos pakistaniečių aktyvistės Malalos Yousafzai prieš penkerius metus Generalinei Asamblėjai pasakytus žodžius: „Vaikas, mokytojas, knyga ar tik rašiklis gali pakeisti pasaulį“. Deja, per dažnai šeima tampa ideologinių kolonializmų auka, šeimos žlugimas lemia visuomenės fragmentaciją, kliudo pastangoms telkti jėgas prieš bendrą priešą. „Laikas peržvelgti ir iš naujo įsipareigoti“, – tvirtino Pranciškus.
„Dar viena – moters rėmimo sritis“, – tęsė popiežius, primindamas, jog šiemet minimos moters teisėms skirtos Pekino konferencijos 25-osios metinės. Moterys visais visuomenės lygiais vykdo svarbų vaidmenį, jų įnašas nepakartojamas, jos tarnauja su didele drąsa bendrajam gėriui, tačiau daug moterų lieka užmirštos, tampa vergovės, smurto, išnaudojimo ir žeminančio elgesio aukomis. Popiežius užtikrino brolišką artumą visoms moterims, ypač priverstoms gyventi toli nuo savo šeimų, prašė ryžtingiau kovoti su tais reiškiniais, kuriuos jis įvardijo kaip perversiškus, žeminančius ne tik moteris, bet visą žmoniją, tylėjimu ir neveiklumu tampančią bendrininke.
Paskutiniąją kalbos dalį popiežius Pranciškus skyrė tarptautinio saugumo, ypač branduolinio nusiginklavimo, temai. Jis kvietė pasvarstyti, ar didžiausias pavojus taikai ir saugumui, kaip antai skurdas, epidemijos ir terorizmas, gali būti veiksmingai sprendžiamas, kai ginklavimosi varžybos, įskaitant branduolines, toliau eikvoja svarbius resursus, kuriuos būtų galima panaudoti integraliai tautų pažangai ir aplinkos apsaugai?
„Reikia pralaužti nepasitikėjimo atmosferą“, – sakė Pranciškus. Pasak jo, daugiašališkumo erozijos pasekmės kur kas sunkesnės augančių naujų karinių technologijų kontekste. Ne mažiau reikia atsisakyti iškreipto mąstymo, pasak kurio ginklo turėjimas užtikrina asmeninį ir socialinį saugumą.
Branduoliniu atgrasinimu, kurstančiu baimės dvasią, paremta abipusio susinaikinimo grėsmė ypač nuodija tautų santykius ir kliudo dialogui, sakė popiežius, patikindamas, jog Šventasis Sostas viliasi, kad kita konferencija branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai peržiūrėti virs konkrečiais veiksmais, leidžiančiais kuo greičiau užbaigti branduolines varžybas ir daryti veiksmingus spendimus dėl branduolinio nusiginklavimo.
Konfliktų paženklintam pasauliui reikia, kad JTO taptų kuo veiksmingesne taikos laboratorija, o tai reikalauja, kad Saugumo tarybos nariai, ypač nuolatiniai, veiktų ryžtingiau. Taip pat svarbu mažinti tarptautines sankcijas, kurios apsunkia valstybių galimybes užtikrinti pakankamą paramą savo gyventojams.
Pandemija parodė, kad negalime gyventi vieni be kitų, dar blogiau – vieni prieš kitus. JTO sukurta, kad vienytų tautas, jas suartintų kaip tarp tautų nutiestas tiltas. Panaudokime jį, kad dabartinio meto iššūkį paverstume galimybe dar kartą kartu sukurti ateitį, kurios norime.
„Dievas telaimina visus!“ – užbaigė popiežius Pranciškus. (RK / SK / Vatican News)
