Popiežiaus katechezė. Meilė gydo mus ir pasaulį
Pandemijos atnešta krizė slegia visus, dėl to, jei norime iš jos išeiti pasikeitę į gera, turime siekti visų gėrio. Tik deja, sakė popiežius, matome ir dažnus savo naudos siekimo atvejus. Yra tokių, kurie norėtų pasisavinti galimus naujus sprendimus, kaip kad vakcinos atveju. Kai kurie pasinaudoja dabartine padėtimi skaldydami visuomenę, siekdami politinių tikslų ar ekonominės naudos, kurstydami ir gilindami konfliktus. Kitiems paprasčiausiai neįdomi žmogaus kančia, jie nieko nepaisydami eina savo keliu (plg. Lk 10, 30–32).
Krikščionių atsakas į pandemiją ir į jos sukeltas socio-ekonomines krizes remiasi meile, visų pirma Dievo meile, kuria jis pirmas mus pamilo (plg. 1 Jn 4, 19). Jis mus myli besąlygiškai ir, jei priimame jo meilę, tuomet ir mes galime panašiai mylėti. Mylime ne tik tuos, kurie mus myli: savo šeimą, draugus, mums artimiausius žmones, bet ir tuos, kurie mūsų nemyli, kurių nepažįstame, svetimšalius, taip pat tuos, nuo kurių esame nukentėję arba kuriuos laikome priešais (plg. Mt 5, 44). Žinoma, mylėti visus, taip pat ir priešus, sunku. Sakyčiau, pridūrė popiežius, – tai menas! Tačiau šio meno galima išmokti ir galima jį ištobulinti. Tikroji meilė padaro mus vaisingus ir laisvus, visada yra plati ir įtraukianti. Meilė gydo ir daro gera.
Meilė nesiriboja santykiais tarp dviejų ar trijų žmonių, draugais ar šeima, tęsė Pranciškus. Ji apima ir pilietinius bei politinius santykius, taip pat mūsų santykius su gamta. Kadangi mes esame socialinės ir politinės būtybės, viena aukščiausių meilės išraiškų yra būtent socialinė ir politinė, lemianti žmogaus raidą ir padedanti jam įveikti visokias krizes. Mes žinome, kad meilė padaro vaisingas šeimas ir praturtina draugystę, tačiau reikia atsiminti ir tai, kad jos dėka tampa vaisingais ir socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ir politiniai santykiai, padedantys mums kurti meilės civilizaciją, kaip mėgo sakyti šventasis Paulius VI, o jo pavyzdžiu – ir šventasis Jonas Paulius II. Be tokio įkvėpimo ima viršų egoizmo, abejingumo, išmetimo kultūra.
Koronavirusas mums rodo, kad tikras kiekvieno žmogaus gėris yra visų bendrasis gėris, o bendrasis gėris yra tikras kiekvieno asmens gėris. Sveikata yra ne tik individuali, bet ir visuomeninė vertybė. Sveika visuomenė yra ta, kuri rūpinasi kiekvieno sveikata.
Į virusą, kuris nepaiso jokių kliūčių, sienų ar kultūrinių bei politinių skirtumų, turime atsakyti meile, nežinančia kliūčių, sienų ar skirtumų. Meilė gali sukurti tokias socialines struktūras, kurios skatintų mus dalytis, o ne konkuruoti, kurios padėtų įtraukti pažeidžiamiausius ir jų neišmesti, padėtų mums išreikšti tai, kas žmogaus prigimtyje geriausia, o ne blogiausia. Iš tiesų, kai mylime ir skatiname kūrybiškumą, pasitikėjimą ir solidarumą, būtent tuomet atsiranda konkrečios iniciatyvos siekiant bendrojo gėrio. Tai galioja tiek mažų, tiek didelių bendruomenių lygmeniu, tiek tarptautiniu mastu.
Priešingai, jei mūsų pastangose spręsti pandemijos krizę yra savanaudiškumo pėdsakų, nesvarbu, ar tai būtų žmonių, bendrovių ar valstybių pastangos, mes galbūt galime išeiti iš koronaviruso krizės, bet tikrai ne žmogiškosios ir socialinės krizės, kurią virusas išryškino ir pabrėžė. Todėl, sakė popiežius, turime būti atsargūs ir nestatyti namo ant smėlio (plg. Mt 7, 21–27). Norėdami sukurti sveiką, įtraukią, teisingą ir taikią visuomenę, turime ją statyti ant bendrojo gėrio uolos. Tai visų žmonių, ne tik kai kurių specialistų, užduotis. Šv. Tomas Akvinietis sakė, kad bendrojo gėrio kūrimas yra iš teisingumo kylanti pareiga, tenkanti kiekvienam piliečiui. Krikščionims – tai ir misija. Kaip moko šventasis Ignacas Lojola, kasdienių pastangų nukreipimas bendrojo gėrio link yra būdas priimti ir skleisti Dievo šlovę.
Deja, politika dažnai nėra nepriekaištinga ir mes žinome, kodėl, sakė popiežius, pridurdamas, kad jis tai sakydamas nenori kaltinti visų politikų, tarp kurių yra labai dorybingų žmonių. Tačiau negalima susitaikyti su neigiama vizija. Reikia reaguoti ir konkrečiais faktais įrodyti, kad įmanoma tinkama politika, kurios centre yra žmogus ir bendrasis gėris. Tai įmanoma tiek, kiek kiekvienas pilietis, o ypač tie, kurie prisiima socialinius ir politinius įsipareigojimus ir eina atitinkamas pareigas, savo veiksmus pagrindžia etikos principais ir vadovaujasi socialine bei politine meile.
Tad šiandien laikas ugdyti socialinę meilę, sakė popiežius, pabrėždamas, kad tai visiems skirtas pašaukimas. Bendrasis gėris reikalauja visų dalyvavimo. Jei kiekvienas prisidėsime, jei niekas nebus paliktas nuošalyje, mes sugebėsime kurti gerus santykius mūsų bendruomenėse, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, taip pat darniai gyventi su aplinka. Tuomet mūsų darbuose, net ir mažiausiuose, atsispindės Dievo atvaizdas, kuris yra įspaustas mumyse. Dievas yra Meilės Trejybė. Dievas yra Meilė. Tai pats gražiausias Dievo apibrėžimas, koks tik yra Biblijoje. Jį mums paliko apaštalas Jonas, kuris labai mylėjo Jėzų: Dievas yra meilė. Mes galime išgydyti pasaulį jos padedami, dirbdami visi kartu bendram labui, ne tik savo labui, bet visų bendram labui, baigė katechezę Pranciškus. (JM / Vatican News)
