Popiežiaus laiškas minint šv. Jeronimo mirties 1600 metų sukaktį
Savo laiške popiežius Pranciškus mini svarbiausius šv. Jeronimo gyvenimo įvykius, primena jo atlikto didžiausio darbo – Vulgatos, Šventojo Rašto vertimo į lotynų kalbą, svarbą visai krikščionybės raidai, o taip pat jo paliktą karštos meilės Dievo žodžiui liudijimą.
Jeronimas gimė apie 345 m. Stridone, kur tuo metu ėjo riba tarp dviejų Romos imperijos provincijų – Dalmatijos ir Panonijos. Šiandien ta vietovė vadinasi Zrenj ir yra Kroatijos teritorijoje, prie pat sienos su Slovėnija. Šeimoje gavęs tvirtus tikėjimo pagrindus, to meto papročiu Jeronimas pasikrikštijo sulaukęs pilnametystės. Romoje studijavo retoriką ir lotynų klasikus. Po atsiskyrėlio patirties Mažosios Azijos dykumoje apsigyveno Antiochijoje, kur tuometinis vyskupas Paulinas suteikė Jeronimui kunigystės šventimus. 382 m. Jeronimas vėl Romoje kaip artimas popiežiaus Damazo bendradarbis. 386 m. jis galutinai apsigyveno Betliejuje, Jėzaus gimimo grotos kaimynystėje, ir atsidėjo monumentaliam darbui – Šventojo Rašto vertimui. Be Vulgatos – viso Šventojo Rašto vertimo į lotynų kalbą, jis paliko pranašų knygų, psalmių, šv. Pauliaus laiškų komentarų, taip pat didaktinių tekstų, padedančių studijuoti Šventąjį Raštą.
„Būdingiausias šv. Jeronimo dvasinės figūros bruožas neabejotinai išlieka jo aistringa meilė Dievo žodžiui, perduodam Bažnyčiai per Šventąjį Raštą“, – rašo popiežius Pranciškus šv. Jeronimo mirties jubiliejaus proga paskelbtame laiške. Jei visi Bažnyčios mokytojai, ypač ankstyvosios krikščionybės laikais, visą savo mokymą grindė Šventuoju Raštu, tai Jeronimas tai darė kur kas sistemingesniu ir tam tikra prasme unikaliu būdu, rašo popiežius. Jeronimas mus moko, kad reikia studijuoti ne tik Evangelijas, reikia ne tik susipažinti su apaštalų tradicija, sudėta į Apaštalų darbų knygą ir jų laiškus, bet, norint prasiskverbti į Kristaus tiesos gelmes ir turtingumą, būtina gerai susipažinti ir su Senuoju Testamentu. Popiežius pastebi, kad Jeronimas labai aistringai atsidėjo darbui, kad jo stilius kai kuriais bruožais labai panašus į Senojo Testamento pranašų stilių. „Sekdamas Eliju, Jonu Krikštytoju, o taip pat apaštalu Pauliumi, Jeronimas provokuojančia ir vaizdinga kalba smerkia melą, piktinasi dėl veidmainystės. Kalbos turtingumu ir naudojamų vaizdinių intensyvumu Jeronimas prieš mus iškyla kaip tarnas, kuris nori įtikti ne žmonėms, o tik savo Viešpačiui, kuriam jis atidavė visą savo dvasinę energiją ir drąsą“, – rašo Pranciškus savo apaštališkajame laiške „Sacrae Scripturae affectus”, skirtame šv. Jeronimo mirties 1600 metų sukakčiai. (JM / Vatican News)
