Popiežius siūlo sudaryti „Pasaulinę ugdymo sutartį“

Jau pernai rudenį buvo pranešta apie popiežiaus ketinimą surengti tarptautinę konferenciją ir jos metu pasiūlyti „Pasaulinę ugdymo sutartį“. Konferencija būtų turėjusi įvykti šių metų gegužės mėnesį. Prasidėjusi pandemija privertė keisti planus: pirmiausiai buvo nuspręsta nukelti konferenciją į spalio mėnesį, o dabar, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, teko keisti ir jos formatą. Atsisakyta didelės tarptautinės konferencijos ir apsiribota tik šio ketvirtadienio popietę surengtu susitikimu Popiežiškajame Laterano universitete. Pagrindiniai konferencijos organizatoriai – Šventojo Sosto katalikiškojo ugdymo kongregacijos vadovai – kalbėjo universiteto didžiojoje auloje, kiti dalyvavo nuotoliniu būdu. Tarp dalyvavusiųjų nuotoliniu būdu buvo keleto katalikiškųjų universitetų rektoriai, taip pat Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinė direktorė Audrey Azoulay.

Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į konferencijos dalyvius iš anksto įrašyta video žinia, pristatė „Pasaulinės ugdymo sutarties“ projektą ir paragino prie jos prisijungti visus jaunosios kartos ugdytojus.

Pandemija atnešė daug naujų sunkumų ir pagilino jau anksčiau pasaulį kamavusias krizes, sakė Pranciškus. Sveikatos apsaugos krizę seka ekonominė ir socialinė krizė, kuri labai akivaizdžiai juntama švietimo sistemoje – tiek mokyklose, tiek akademiniame lygmenyje. Prasidėjus pirmajai pandemijos bangai daugelyje šalių labai greitai buvo sukurtos nuotolinio mokymo platformos. Tačiau kartu pamatėme, kaip labai skiriasi valstybių galimybės, kokie dideli technologinio išsivystymo skirtumai. Daugelyje šalių dėl karantino ir įvairių kitų įsisenėjusių trūkumų sustojo vaikų ir paauglių pedagoginio ugdymo procesas. Remiantis tarptautinių agentūrų duomenimis, iškilo švietimo katastrofos pavojus, grėsmė, kad milijonai mokyklinio amžiaus vaikų nebus įtraukti į jokią ugdomąją veiklą.

Visi gerai žinome transformuojančią ugdymo galią. Ugdymas visada yra vilties kupinas procesas, kviečiantis bendradarbiauti, nevaisingą, paralyžiuojančią abejingumo logiką paverčiantis kitokia logika, kuri stiprina mūsų tarpusavio priklausomybę, kuria naujus horizontus. Taip pat puikiai suprantame, sakė Pranciškus, kad žmogaus gyvenimo kelionei reikalinga solidarumu paremta viltis, kad visos teigiamos transformacijos įmanomos tik joms deramai pasirengus. Ugdymas yra būtinas, jei norime sukurti naujas paradigmas, galinčias reaguoti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir ekstremalias situacijas, jei norime suprasti kiekvienos kartos problemas ir rasti joms sprendimus, jei norime, kad klestėtų šiandienos ir rytojaus žmonija.

„Esame įsitikinę, kad ugdymas yra vienas veiksmingiausių būdų humanizuoti pasaulį ir istoriją. Ugdymas – tai visų pirma meilė ir atsakomybė, kuri laikui bėgant perduodama iš kartos į kartą. Todėl ugdymas yra natūralus priešnuodis individualistinei kultūrai, kuri kartais išsigimsta į savęs garbinimą ir abejingumą. Neturime leisti, kad mūsų ateityje įsivyrautų susiskaldymas, kad būtų nuskurdintas mūsų mąstymas ir vaizduotė, sugebėjimas klausytis, kalbėtis ir vieniems kitus suprasti. Mūsų ateitis negali būti tokia. Šiandien reikia naujai įsipareigoti tokiam ugdymui, kuris apimtų visus visuomenės narius.“

Istorijoje yra momentų, kai būtina priimti esminius sprendimus, kurie ne tik keistų mūsų dabartinį gyvenimą, bet ir paveiktų ateities įvykius. Dabartinė pandemijos krizė dar labiau išryškino būtinumą pasiekti visuotinį susitarimą dėl jaunosios kartos ugdymo, į kurį būtų įtraukta pati jaunoji karta, šeimos, vietinės bendruomenės, mokyklos ir universitetai, visos už ugdymą atsakingos institucijos, religijų ir politikos lyderiai, visi žmonės, kuriems rūpi, kad vaikai ir jaunuoliai taptų brandžiais žmonėmis.

Pasak popiežiaus, būtų naivu tikėtis, kad viskuo pasirūpins valdantieji. Visi esame atsakingi už mūsų bendrą ateitį ir visi galime siūlyti ir pradėti procesus, kurie padėtų keisti į gera mūsų bendrą gyvenimą. Popiežius kreipiasi į kultūros ir mokslo žmones, sporto veikėjus, menininkus, žiniasklaidos darbuotojus, prašo savo liudijimu ir darbu prisidėti prie siūlomos visuotinės  ugdymo sutarties, propaguoti rūpinimąsi silpnaisiais, taiką, teisingumą, gėrį, grožį, atvirumą kitiems ir brolybę.

Popiežius prašo asmeniškai ir visiems kartu įsipareigoti:

1 / Kiekviename formaliame ir neformaliame ugdymo procese siekti asmens gerovės, iškelti jo vertę, orumą, grožį, unikalumą ir gebėjimą palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir su jį supančia realybe, atmetant tokį gyvenimo stilių, kuris skatina išmetimo kultūros sklaidą.

2 / Kuriant teisingumą ir taiką, žmogaus vertą gyvenimą, klausytis, ką sako vaikai ir jaunimas, kuriems perduodame vertybes ir žinias.

3 / Skatinti pačių vaikų ir jaunimo aktyvų dalyvavimą ugdymo procese.

4 / Pripažinti, jog šeima yra pirmoji ir nepamainoma ugdytoja.

5 / Ugdyti svetingumą ir atvirumą labiausiai pažeidžiamiems ir atstumtiesiems.

6 / Integralios ekologijos perspektyvoje ieškoti naujų ekonomikos, politikos, plėtros ir pažangos modelių, kurie tikrai tarnautų žmogui ir visai žmonių šeimai.

7 / Saugoti ir puoselėti mūsų bendrus namus, ginti juos nuo išteklių eikvojimo, laikytis santūresnio gyvenimo būdo ir siekti visiško atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, diegti solidarumo ir subsidiarumo modelius, labiau tarnaujančius žmogaus gerovei ir tausojančius gamtą.

Popiežius visus drąsina savo šalyse skleisti tokį visuotinį ugdymo modelį, jo įgyvendinimui skirti savo jėgas ir bendradarbiauti su pilietine visuomene. „Visi kartu eikime pirmyn, kiekvienas būdamas toks, koks yra, tačiau visi siekdami bendro tikslo – darnios ir vieningos visuomenės, kurioje neplistų nepagarbos ir išmetimo pandemija“, – sakė popiežius pristatydamas savo siūlomą „Pasaulinę ugdymo sutartį“. (JM / Vatican News)