Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmė šv. Petro bazilikoje

Būtent jaunuolių gyvenimo perspektyvoje Šventasis Tėvas homilijoje komentavo iškilmės skaitinį apie paskutinįjį teismą, kai Žmogaus Sūnus kaip karalius garbės soste teis visų tautų žmones, atiduos savo karalystę tiems, kurie pavalgydino alkaną, davė gerti ištroškusiam, stogą – keleiviui, rūbų – nuogam, aplankė ligonį ar kalinį. Visa tai, sako Viešpats, buvo padaryta jam, jis yra kiekviename iš vargšų.

„Tai gailestingumo darbai, kurie mūsų gyvenimą padaro amžiną“, – sakė popiežius. Ar darome juos, ar rūpinamės tik savimi, savo artimaisiais ir savo draugais? Ar padedame kažkam, kas neturi duoti nieko atgal? Ar draugaujame su vargšu? Kristus sako – „Aš esu jame“, esu tokiose vietose, į kurias galbūt nesinori nė pažvelgti, kurios nerūpi dominuojančiam mentalitetui, kuriam gyvenimas geras, jei gyvenimas geras jam.   

Popiežius priminė, kaip prieš daugelį amžių jaunas kareivis, neturėjęs nei 18 metų, nekrikštytas, susidūrė su vargšu, į kurio prašymus niekas nereagavo. Jaunuolio širdis sugrudo, jis suprato, kad tas vargšas yra siųstas jam. Neturėdamas nieko kita, perrėžė savo apsiaustą į dvi dalis ir pusę atidavė vargšui, aplinkiniams juokiantis. O naktį susapnavo ta puse apsiausto apsigaubusį Jėzų, kuris pasakė: „Martynai, šiuo rūbu tu aprengei mane“. Tas sapnas šv. Martyną aplankė, nes jis jį jau išgyveno tikrovėje, pats dar to nežinodamas, kaip ir kiti Evangelijos teisieji.

Pranciškus kreipėsi tiesiai į jaunuolius ir kvietė neatsisakyti didžių sapnų – tie patys žodžiai italų kalba reiškia ir dideles svajones. „Nepasitenkinkime tuo, ką privalome padaryti. Viešpats 

nenori, kad apribotume horizontą, nenori, kad trypčiotume gyvenimo pakraščiuose, nori, kad bėgtume link didžių tikslų, džiugiai ir drąsiai. Nesame sukurti tam, kad svajotume vien apie atostogas ar savaitgalius, bet kad realizuotume Dievo svajones šiame pasaulyje. Jis mus sukūrė svajojančius, kad galėtume apglėbti gyvenimo grožį. O gailestingumo darbai yra gražiausi gyvenimo darbai. Jei svajoji apie tikrą šlovę, kuri nėra praeinanti pasaulio šlovė, apie Dievo šlovę, tai kelias yra  šis. Gailestingumo darbai pašlovina Dievą kaip niekas kitas“, – sakė Pranciškus.

Kaip pradėti įgyvendinti dideles svajones? Dideliais pasirinkimais. Apie tai kalba sekmadienio Evangelija. Viešpaties teismas remsis mūsų pasirinkimais. Nuo mūsų pačių priklauso, esame geri ar blogi: Viešpats tik iškels į dienos šviesą šiuos pasirinkimus ir pasekmes.

„Gyvenimas yra svarbių, amžinų pasirinkimų laikas. Banalūs pasirinkimai veda link banalaus gyvenimo, dideli pasirinkimai gyvenimą padaro didžiu. Tampame tuo, ką renkamės, gera arba bloga“, – pažymėjo popiežius. Galime rinktis vogti, galvoti vien apie save, neapkęsti, priklausyti nuo išmanaus telefono. Tačiau jei rinksimės Dievą, kasdien tapsime labiau mylimi, ir, jei rinksimės mylėti, būsime laimingi. Pasirinkimų grožis priklauso nuo meilės. Jėzus žino, kad uždaras ir abejingas gyvenimas sukausto, o atiduodamas kitiems išlaisvina. Gyvenimo Viešpats trokšta, kad ir mes būtume kupini gyvenimo ir mums patiki gyvenimo paslaptį: iš tiesų gyvenimą gauname jį dovanodami.

„Tačiau dėl kliūčių sunku rinktis“, – sakė popiežius ir paminėjo baimę, neužtikrintumą, atsakymų neturėjimą. Tačiau meilė visada skatina eiti toliau, nelikti tarsi pakibusiam ore, kol ateis visi atsakymai, kol bus išspręsti visi „ kodėl. Meilė skatina žengti žingsnį nuo kodėl link kam: nuo kodėl gyvenu link kam gyvenu, nuo kodėl man taip atsitiko link kam galiu padaryti gera. Vien sau? Gyvenime daug pasirinkimų, kuriuos darome dėl savęs, – studijos, draugai, namai, pomėgiai ir interesai. Tačiau, priminė popiežius italų rašytojo Manzoni patarimą, svarbu galvoti apie gero darymą, o ne vien jautimąsi gerai. Kitaip metai prabėgs galvojant vien apie save, taip ir nepradėjus mylėti.

Kitos kliūtys dideliems ir dosniems pasirinkimams – vartojimo karštinė, kuri apsvaigina širdį paviršutiniškais dalykais, linksminimosi obsesija, manant, kad tai išsprendžia problemas, kai jas iš tiesų tik atideda, vien savo teisių patenkinimo reikalavimas ir pareigos padėti užmiršimas. Taip pat egzistuoja meilės iliuzija, kai mylėjimas painiojamas su emocijų pliūpsniais ar Like paspaudimais, kai iš tiesų tai reiškia dovaną, pasirinkimą ir auką. Pasirinkti šiandien reiškia nesileisti būti nuskausmintiems vartojimo mechanizmų, kurie suvienodina ir atima originalumą, taip pat mokėti atisakyti paviršutiniškų įvaizdžių, nesitaikstyti su „Panaudok ir išmesk“ bei „Viskas ir tuoj pat“ mentalitetu.

Kiekvieną dieną tenka daryti daug pasirinkimų. Gerai pasirinkti gali padėti klausimas sau pačiam. Paprastai klausiama – „Kas man patinka?“ Atsakymas kreipia link mūsų pačių ir mūsų impulsų tenkinimo. Šventoji Dvasia skatina klausti kitaip: „Kas man gera?“ Darysiu tai, kas man patinka, ar tai, kas man yra gera? Banalius ar autentiškus gyvenimo pasirinkimus? Prašykime Jėzaus pagalbos pasirinkti tai, kas mums gera, eiti meilės keliu ir atrasti džiaugsmą. (RK / Vatican News)