Paulius VI Maniloje. Pasikėsintojo durklas nepasiekė popiežiaus širdies
Apie užpuolimą 1970 m. lapkričio 27 d. rašė viso pasaulio spauda. Popiežių lydėję asmenys matė, kad jis sužeistas, bet popiežius visus nuramino, tęsė kelionę pagal programą – po užpuolimo tą pačią dieną aukojo Mišias Manilos katedroje, susitiko su prezidentu ir diplomatinio korpuso atstovais, atskirai priėmė kinų katalikų delegaciją iš Formozos (dabartinio Taivano), dar dvi dienas tęsė gausybę kitų susitikimų, paskui išvyko į kitas svarbios kelionės (nuo lapkričio 26 iki gruodžio 5 d.) į Aziją ir Okeaniją vietas – Vakarų Samoą, Australiją, Indoneziją, Honkongą, Ceiloną (Šri Lanką). Pakeliui į Manilą pagal planą buvo sustojęs Teherane ir nelauktai Dakoje, tuometiniame Pakistane.
Pasikėsinimas į popiežiaus gyvybę įvyko Manilos oro uoste. Popiežius buvo ką tik atskridęs į Filipinus. Manilos oro uoste jo laukė minios žmonių – tarp jų ir dvasininko rūbais persirengęs bolivietis Benjamin Mendoza y Amor, atėjęs nužudyti popiežiaus. Jam pasisekė priartėti prie pat popiežiaus. Jis vienoje rankoje laikė kryžių, kitoje drobe pridengtą krisą – pietryčių Azijos kultūroms būdingą durklą banguota geležte.
Popiežių išgelbėjo šalia jo buvęs kelionės organizatorius prel. Paulius Kazimieras Marcinkus, lemtingu momentu parbloškęs pasikėsintoją ant žemės. Paulius VI atsidėkojo Marcinkui dovana – taure, kurią popiežius naudojo kitą dieną po pasikėsinimo aukotose Mišiose, kai įšventino į kunigus du šimtus diakonų iš Filipinų ir daugelio kitų Azijos kraštų.
Pasikėsinimo eigą aprašė kitas prelatas, lemtingu momentu puolęs gelbėti Paulių VI nuo pasikėsintojo, popiežiaus asmeninis sekretorius Pasquale Macchi. Pasak jo, vyriškis vienu smūgiu taikė į kaklą, bet apsaugojo popiežiaus apykaklė, kitu – į krūtinę prie širdies. Jis tvirtino matęs kraujo dėmę ant popiežiaus balto rūbo, kai popiežius ėjo prie mikrofono sveikinti minios.
Ką iš tikrųjų patyrė popiežius Paulius VI, jis pats parašė savo dienoraštyje tą pačią dieną. Jis aprašė prie jo priartėjusį vyriškį, kuris labai norėjo pasisveikinti ar kažką pasakyti, bet staigiai sudavė du smūgius į krūtinę ir po to dar du. Popiežius parašė, kad sėsdamas į automobilį važiuoti į Manilos katedrą ant savo rankos pastebėjo mažas kraujo dėmes, toliau jautė skausmą krūtinėje. Po apeigų katedroje nuvyko į nunciatūrą, kur nusirengęs pamatė „didelę kraujo dėmę ant apatinių marškinėlių, o krūtinėje – nedidelę žaizdą visai arti širdies, mažą, skausmo nekeliančią, ir kitą žaizdą, dar mažesnę, kaklo dešinėje pusėje“.
„Tai mažas kelionės nuotykis, buvo šiek tiek triukšmo pasaulyje, sužinojau, kad (Italijos) parlamentas nutraukė sesiją. Mano didžiulė padėka visiems mane gelbėjusiems, o visų pirma padėka Viešpačiui, kuris norėjo, kad likčiau sveikas ir leido man tęsti kelionę“, – parašė popiežius Pauliau VI.
Laikui bėgant 1970 metų lapkričio 27 d. įvykis Maniloje buvo primirštas, tačiau Pauliaus VI marškinėlius su kraujo dėme kaip relikviją išsaugojo jo gimtoji Brešios vyskupija. 2014 metais šie marškinėliai su kraujo dėme buvo pagerbti per šv. Pauliaus VI beatifikacijos Mišias kaip tikra relikvija.
2018 metais popiežius Pauliaus VI paskelbtas šventuoju. Liturgijoje jo šventė minima gegužės 29-ąją – dieną, menančią jo kunigystės šventimus prieš 100 metų – 1920 gegužės 29-ąją. (SAK / Vatican news)
