Sekmadienio vidudienio malda. Visi Šventieji
Šventieji ir palaimintieji yra autoritetingiausi krikščioniškos vilties liudytojai, nes ją iki galo išgyveno tarp savo gyvenimo džiaugsmų ir kentėjimų, išpildydami evangelinius palaiminimus, kurie buvo skaitomi sekmadienio liturgijoje (žr. Mt 5, 1–12). Šie palaiminimai yra šventumo kelias. Šventasis Tėvas komentavo antrąjį ir trečiąjį palaiminimus.
„Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti“. Šie žodžiai atrodo prieštaringi, nes liūdesys, rauda, kančia nėra džiaugsmo ir laimės ženklas. Juos lemia mirtis, liga, moraliniai sunkumai, nuodėmė, klaidos, galbūt kasdieniai dideli sunkumai, nedėkingumo ir nesupratimo žeidžiamas gyvenimas.
Jėzus skelbia palaimintaisiais tuos, kurie liūdi dėl šių dalykų, tačiau, nepaisant visko, pasitiki Viešpačiu ir atsistoja už jo. Jie nėra abejingi, jų širdys nėra sukietėjusios nuo skausmo, jie kantriai viliasi Dievo paguodos ir ją patiria jau šiame gyvenime.
Trečiajame palaiminime Jėzus tvirtina: „Palaiminti romieji: jie paveldės žemę“. Romumas yra paties Jėzaus požymis. Jis sako apie save: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Romūs yra tie, kurie moka susivaldyti, palieka vietos kitam, jį išklauso, gerbia jo gyvenimo būdą, jo poreikius ir jo prašymus, nenori jo užgniaužti ir sumenkinti. Nenori viską užgožti ir valdyti, jėga primesti savo idėjų ir interesų, už kuriuos sumoka kiti. Pasaulio mentalitetas tokių žmonių nevertina, tačiau jie brangūs Dievo akyse. Jiems yra pažadėta žemė – amžinasis gyvenimas. Ir šis palaiminimas prasideda jau šioje žemėje, o išsipildo danguje. Pasak popiežiaus, romumo labai reikia tiek pasauliui, tiek kasdieniam žmonių gyvenimui, kuriuose netrūksta agresyvumo, užsipuolimų.
Rinktis tyrumą, romumą ir gailestingumą, nuolankiai pasitikėti Viešpačiu sunkumuose, stengtis dėl teisingumo ir taikos reiškia plaukti prieš srovę, prieš šio pasaulio mentalitetą, turėjimo kultūrą, beprasmes linksmybes, panieką silpniesiems.
„Šiuo evangeliniu keliu ėjo šventieji ir palaimintieji“, – sakė popiežius Pranciškus. Sekmadienį minima Visų Šventųjų iškilmė primena asmeninį ir visuotinį pašaukimą šventumui, siūlo patikimus pavyzdžius kelionei, kurią kiekvienas turi atlikti vieninteliu, nepakartojamu būdu, padedamas Šventosios Dvasios kūrybingumo. Pakanka pagalvoti apie neišsemiamą įvairovę dovanų ir istorijų šventųjų bei palaimintųjų tarpe, amžiams bėgant pripažintų Bažnyčios ir nuolatos teikiamų kaip Evangelijos pavyzdžiai.
Didžiulė ištikimų Kristaus mokinių šeima turi Motiną, Mergelę Mariją, kurią gerbiame kaip visų šventųjų Karalienę, pridūrė popiežius. Marija kiekvieną moko priimti jos Sūnų ir juo sekti. „Einant palaiminimų keliu, tepadeda ji mums maitinti šventumo troškimą“, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)
