Popiežiaus katechezė. Dvasia keliaujame į Betliejų
Kalėdų nakties liturgijoje nuskambės angelo žinia piemenims: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 10–12).
Sekdami piemenų pavyzdžiu, ir mes, sakė Pranciškus, dvasia keliaujame į Betliejų, kur Marija pagimdė kūdikį ir paguldė jį ėdžiose, nes, kaip pastebi evangelistas Lukas, „jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2, 7). Kalėdos yra tapusios visuotine švente, net ir netikintys suvokia jų žavesį. Tačiau krikščionis žino, kad Kalėdos yra lemiamas įvykis, negęstanti ugnis, kurią Dievas uždegė pasaulyje, ir jos negalima painioti su trumpalaikiais dalykais. Labai svarbu, kad Kalėdų neužgožtų nei sentimentalumas, nei vartotojiškumas.
Todėl, pasak popiežiaus, būtina sustabdyti tam tikros supasaulėjusios mąstysenos plitimą, kai nesugebama suvokti, kas yra tas karštasis mūsų tikėjimo branduolys. „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14), – tai iš tikrųjų yra Kalėdų branduolys. Tokia yra Kalėdų tiesa ir nėra kitos.
Kalėdos mus kviečia apmąstyti istorijos dramą, kurioje nuodėmės sužeisti žmonės nepaliaujamai ieško tiesos, gailestingumo, išganymo. Kita vertus, tęsė popiežius, Kalėdos – tai kvietimas apmąstyti Dievo gerumą, Dievo, kuris atėjo susitikti su mumis, norėdamas mums perduoti išganančią tiesą, apdovanoti mus savo draugyste ir pasidalyti su mumis savo gyvenimu.
Visa tai yra malonės dovana, gryna malonė, kurią gauname be jokių mūsų nuopelnų. Šią malonės dovaną mes gauname per Kalėdų paprastumą ir žmoniškumą. Ši dovana gali pašalinti iš mūsų širdžių ir minčių pesimizmą, kuris šiandien dėl pandemijos labai paplitęs. Galime įveikti nerimą keliantį sumišimo jausmą, neleisti savęs priblokšti pralaimėjimams ir nesėkmėms, naujai suprasti, kad tas vargšas vaikelis, paslėptas nuo daugybės žmonių akių ir bejėgis, yra pats Dievas, dėl mūsų tapęs žmogumi. Jėzus yra vienas iš mūsų. Dievas Jėzuje yra vienas iš mūsų.
Ši tiesa mums teikia labai daug džiaugsmo ir drąsos, sakė popiežius. Dievas nežiūrėjo į mus iš viršaus ar iš tolo, nepraėjo pro šalį, nesišlykštėjo mūsų varganumu, bet visiškai prisiėmė mūsų prigimtį ir visą mūsų žmogiškumą. Jis yra vienas iš mūsų. Jis yra toks, kaip mes. Jis neatmetė nieko, kas žmogiška, išskyrus nuodėmę. Jame yra visą žmogystė. Jis prisiėmė viską, kas mes esame, tapo toks, kokie mes esame. Kalėdos yra įsikūnijusios meilės šventė, meilės, dėl mūsų gimusios Jėzuje Kristuje. Jėzus Kristus yra tamsoje šviečianti žmonių šviesa. Jis suteikia prasmę žmogaus gyvenimui ir visai istorijai.
Popiežius atkreipė dėmesį į dar vieną, visiems nesunkiai pasiekiamą rengimosi Kalėdoms būdą – tylų prakartėlėje pavaizduotos Jėzaus gimimo scenos meditavimą. Prakartėlė – tai tarsi katechezė, paaiškinimas tos tikrovės, to įvykio, apie kurį kalba Evangelija.
Prašykime malonės nustebti šio slėpinio, šios labai švelnios, labai mūsų širdžiai artimos tikrovės akivaizdoje, ragino popiežius. Viešpats mums tesuteikia malonę nustebti, tesuteikia malonę su juo susitikti, prie jo priartėti. Taip mes tapsime artimesni vieni kitiems, mumyse atsiras daugiau švelnumo. Šiandien mums labai reikia švelnumo, kai slegia tiek daug negandų, kai esame labai pasiilgę kito žmogaus apkabinimo. Jei pandemija privertė mus laikytis atstumo, Jėzus prakartėlėje mums rodo švelnumo kelią, kad tarp mūsų būtų daugiau artumo, daugiau žmoniškumo. Eikime šiuo keliu, baigė katechezę popiežius Pranciškus ir visiems palinkėjo: „Džiugių Kalėdų!“ (JM / Vatican News)
