Pranciškus pandemijos metais. Trumpa apžvalga
Kaip simbolinis, visų metų nuotaikas ir jausmus išreiškiantis įvykis atmintyje išliks kovo 27-osios „Statio orbis“ Šv. Petro aikštėje. Tuščioje ir vėjuotoje aikštėje, drengiant šaltam lietui, milijonams žmonių visame pasaulyje žiūrint tiesioginę transliaciją, popiežius Pranciškus lėtai priėjo prie altoriaus, įrengto ant Vatikano bazilikos laiptų, paėmė į rankas monstranciją su Švenčiausiuoju Sakramentu ir palaimino nelaimės prislėgtą žmoniją. „Tirštos sutemos dengia mūsų aikštes, gatves ir miestus“, – kalbėjo tą vakarą Pranciškus. „Jos užvaldė mūsų gyvenimus ir viską pripildė spengiančios tylos ir slegiančios tuštumos, kuri viską stingdo: jaučiame ją ore, matome žmonių gestuose ir žvilgsniuose. Esame išsigandę ir pasimetę. Kaip mokinius Evangelijoje, ir mus staiga užklupo nelaukta šėlstanti audra. Supratome, kad visi plaukiame viena valtimi, esame pažeidžiami ir pasimetę, tačiau tuo pat metu – svarbūs ir reikalingi. Visi turime irkluoti kartu, vieni kitus guosti. Visi esame šioje valtyje. Kaip anie mokiniai, kurie išsigandę vienu balsu šaukė: „Žūvame“ (Mk 4, 38), taip ir mes supratome, kad negalime kiekvienas eiti kas sau, bet turime eiti visi kartu.“
Ne toks ryškus, bet ne mažiau svarbus buvo ir kasdienis ypatingas dvasinis palydėjimas, trukęs keletą pavasario savaičių. Kiekvieną dieną 7 val. ryto popiežius aukojo Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Kiekvienos dienos Mišios turėjo savo specialią intenciją – buvo meldžiamasi už kenčiančiuosius ir už jiems padedančiuosius. Kiekvienos Mišios baigdavosi trumpa eucharistine adoracija ir palaiminimu.
Kovo 8-oji, antrasis gavėnios sekmadienis, buvo ta diena, kuri Bažnyčios gyvenime padalijo šiuos metus į laiką prieš pandemiją ir gyvenimą krizės sąlygomis. Tą dieną pirmą kartą nebuvo leista tikintiesiems susirinkti į Šv. Petro aikštę, o tradicinei „Viešpaties Angelo“ maldai popiežius vadovavo ne iš Vatikano rūmų lango, bet kalbėdamas prieš kamerą rūmų bibliotekoje. „Šios dienos „Viešpaties Angelo“ malda keista, jaučiuosi tarsi būčiau narve, tačiau aš jus matau ir esu jums artimas“, – sakė tą kartą Pranciškus. Panašia tvarka vyko ir bendrosios audiencijos, ar, tiksliau sakant, audiencijos nevyko, niekas negalėjo ateiti į trečiadienių rytais paprastai vykstančius susitikimus, o juos pakeitė iš rūmų bibliotekos transliuotos katechezės. Tokia tvarka galiojo iki vasaros, kai, atslūgus pandemijai, vėl pradėta rengti bendrąsias audiencijas su žmonėmis ir vėl aikštėje vyko šventadienių vidudienio maldos susitikimai. Deja, rudenį kilus antrajai pandemijos bangai, vėl sugrįžta prie nuotolinių virtualių susitikimų.
2020 m. spalio 4 d. paskelbta trečioji popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“, kurioje jis brolybę ir socialinę draugystę nurodo kaip pagrindinius geresnio pasaulio kūrimo būdus. Anksčiau, vasario 12 d., buvo paskelbtas apaštališkasis paraginimas „Querida Amazonia“, kuris yra 2019 m. spalio mėnesį Vatikane vykusio Amazonijai skirto Vyskupų sinodo vaisius. Kitas šių metų dokumentas buvo gruodžio 8-ąją paskelbtas apaštališkasis laiškas „Patris corde“, kuriuo minimos šv. Juozapo paskelbimo Bažnyčios globėju 150-osios metinės. Ta proga buvo paskelbti Šventojo Juozapo metai, kuriais esame pakviesti iš naujo atrasti šeimos tėvo vaidmens svarbą. Prieš pat metų pabaigą, gruodžio 27-ąją, popiežius pakvietė minėti Šeimos metus ir atidžiau pasigilinti į prieš penkerius metus paskelbtą jo apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“, kuriame svarstomas šeimos gyvenimas dabartinio pasaulio kontekste ir pašaukimas mūsų laikų Bažnyčioje.
Tarp besibaigiančių metų įvykių paminėtinas ir toliau nuosekliai vykdytas Romos kurijos reformų procesas, priimti keli sprendimai, palengvinantys Šventojo Sosto ir Vatikano valstybės finansų ir viešųjų pirkimų tvarkymą. Prieš metų pabaigą popiežius Pranciškus papildė kardinolų kolegiją trylika naujų narių. 2020 m. lapkričio 10 d. buvo paskelbta popiežiaus nurodymu parengta ataskaita apie buvusio kardinolo Theodore’o Edgaro McCarricko bylą. Buvęs kardinolas, pripažintas atsakingu už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą, 2019 m. buvo pašalintas iš dvasininkų luomo.
2020-ieji buvo metai be popiežiaus kelionių. Iš Romos Pranciškus buvo išvykęs tik du kartus – vasario 23-ąją, dar prieš pandemijos pradžią, buvo nukeliavęs į pietinės Italijos Bario miestą dalyvauti Viduržemio jūros baseino šalių vyskupų susitikime ir spalio 3-ąją kelioms valandoms nuvyko į Asyžių, kur ant šv. Pranciškaus kapo pasirašė savo naująją encikliką „Fratelli tutti“. Dėl pandemijos į tolimesnį užsienį popiežius negalėjo keliauti. Tačiau, nepaisant dar nelabai aiškios artimiausios ateities, gruodžio 7 d. buvo pranešta apie rengiamą popiežiaus kelionę į Iraką, kuri turėtų įvykti 2021 m. kovo 5–8 dienomis. Nors šiandien dar sunku numatyti, ar tikrai popiežius galės tomis dienomis ten nuvykti, tačiau teikia vilties jau vien faktas, kad kelionė suplanuota ir kad su tam tikru optimizmu žiūrima į plano įgyvendinimo galimybes. (JM / Vatican News)
