Popiežius sekmadienio vidudienį. „Sutikau meilę, radau gyvenimo prasmę“
Veiksmas vyksta prie Jordano upės, rytojaus dieną po to, kai Jėzus buvo pakrikštytas. Pats Jonas Krikštytojas dviem kartu su juo buvusiems vyrams nurodė Mesiją, sakydamas: „Štai Dievo avinėlis!“ Ir tie du, pasitikėdami Krikštytojo liudijimu, nusekė paskui Jėzų. Jis, matydamas juos, užkalbino: „Ko ieškote?“, o jie paklausė: „Mokytojau, kur gyveni?“. Jėzus neatsakė: „Aš gyvenu Kafarnaume ar Nazarete“, bet tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tai, pasak popiežiaus, ne formalus, mandagus atsakymas, bet kvietimas susipažinti. Tiedu mokiniai nuėjo su Jėzumi ir pas jį praleido visą pusdienį. Nesunku įsivaizduoti, tęsė Pranciškus, kaip jie kalbėjosi, kad turėjo jam daugybę klausimų, tačiau visų pirma jie jo klausėsi. Mokytojo žodžiai šildė jų širdis. Jie girdėjo žodžius, atliepiančius didžiausias jų viltis. Jie pamatė šviesą, kurią gali duoti tik Dievas. Tad jie sugrįžo pas savo brolius kupini džiaugsmo, kuris užliejo jų širdis kaip patvinusi upė. Ir vienas iš jų –Andriejus – savo broliui Simonui, kurį Jėzus pavadins Petru, tarė: „Radome Mesiją!“
Popiežius pasiūlė stabtelėti ir atidžiau pasižiūrėti į šią mokinių pirmojo susitikimo su Kristumi patirtį. Kiekvienas Dievo kvietimas yra jo meilės iniciatyva. Dievas mus pakviečia gyventi, pakviečia tikėti, pakviečia pasirinkti vienokį ar kitokį gyvenimą. Pirmasis Dievo mums skirtas kvietimas yra jo mums suteikiama gyvybė. Šį kvietimą jis kiekvienam suteikia individualiai; nesame serijinės gamybos produktai, sakė popiežius. Dievas taip pat mus pakviečia tikėti ir būti jo šeimos nariais, Dievo vaikais. Galiausiai Dievas mus kviečia į tam tikrą gyvenimą: vienus – gyventi santuokoje, kitus – rinktis kunigystės ar pašvęstojo gyvenimo kelią. Tai skirtingi būdai įgyvendinti planą, kurį Dievas turi kiekvienam iš mūsų, kuris visada yra meilės planas. Tikintieji turi su džiaugsmu atsiliepti į šį kvietimą, tarnauti Dievui ir broliams bei seserims.
Susidūrę su Viešpaties kvietimu, kuris gali mus pasiekti įvairiausiais būdais, per asmenis, per laimingus ir liūdnus įvykius, kartais mes nenorime jo priimti, nes mums atrodo, kad jis nesuderinamas su mūsų siekiais. Kartais bijome, nes manome, kad tai per daug iš mūsų reikalauja ir gali mums sukelti nepatogumų. Tačiau Dievo kvietimas yra meilė ir į jį galime atsakyti tik su meile. Pirmiausia įvyksta susitikimas, tiksliau sakant – susitikimas su Jėzumi, kuris mums kalba apie Tėvą, leidžia pažinti jo meilę. Ir tuomet mumyse spontaniškai kyla noras kitiems mūsų mylimiems žmonėms skelbti: „Aš sutikau meilę“, „radau savo gyvenimo prasmę“ arba tiesiog: „Radau Dievą“.
Sekmadienį, prieš „Viešpaties Angelą“, sakytą kalbą popiežius baigė malda, kad Mergelė Marija mums padėtų paversti savo gyvenimą Dievo šlovinimo giesme, atsakymu į jo kvietimą ir nuolankiu bei džiugiu jo valios vykdymu. (JM /Vatican News)
