Paieška

Popiežius ambasadoriams: brolybė – vaistas nuo dabartinio pasaulio ligų

Pirmadienio rytą įvyko tradicinis naujametinis popiežiaus susitikimas su Vatikane akredituotų diplomatinių misijų vadovais. Ilgoje, beveik valandos trukmės kalboje Pranciškus apžvelgė praėjusius sunkius metus ir linkėjo, kad tarptautinė bendruomenė, sutelkusi jėgas ir solidariai bendradarbiaudama, įveiktų pandemijos sukeltas krizes. Popiežiaus audiencijoje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas.

Praėję metai atnešė daug baimės, nevilties ir skausmo. Tarpusavyje susijęs pasaulis, prie kurio jau buvome įpratę, vėl užleido vietą susiskaldžiusiam. Pandemija sukėlė krizę, kuri yra visuotinė ne tik dėl to, kad apima visas pasaulio šalis, bet visų prima dėl to, kad paveikė daugybę mūsų gyvenimo aspektų. „Todėl norėčiau sutelkti dėmesį į kai kurias pandemijos sukeltas ar išryškintas krizes, atkreipdamas dėmesį į iš jų kylančias galimybes sukurti humaniškesnį, teisingesnį, solidaresnį ir taikesnį pasaulį“, – sakė ambasadoriams popiežius Pranciškus.

Sveikatos krizė

Pandemija mus negailestingai pastatė prieš du neišvengiamus žmogaus egzistencijos dėmenis – ligą ir mirtį. Dėl ​​šios priežasties ji iškelia kiekvieno žmogaus gyvybės ir orumo vertę bet kurioje gyvenimo stadijoje, nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos. Pandemija taip pat primena kiekvienam žmogui priklausančią teisę į gydymą, sakė popiežius, ragindamas politinės valdžios vykdytojus siekti, kad visiems pasaulio gyventojams būtų užtikrinta sveiktos apsauga, būtų kuriamos medicinos sistemos, atitinkančios realius gyventojų poreikius. Sveikatos priežiūra ir gydymas negali vadovautis pelno logika. Taip pat labai svarbu, kad visa žmonija galėtų pasinaudoti per daugelį metų padaryta didele medicinos ir mokslo pažanga, kuri dabartiniu kritiniu metu leido per labai trumpą laiką sukurti vakcinas, kurios, kaip tikimės, veiksmingai saugos nuo koronaviruso. „Raginu visas valstybes prisidėti prie tarptautinių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vakcinų pasiskirstymą ne pagal grynai ekonominius kriterijus, bet atsižvelgiant į visų poreikius“, – sakė Pranciškus.

Aplinkos krizė

Serga ne tik žmogus, bet ir mūsų Žemė. Pandemija mums dar kartą parodė, kokia ji trapi ir kaip labai jai reikia priežiūros. Be abejo, esama didelių skirtumų tarp pandemijos sukeltos sveikatos krizės ir ekologinės krizės, tačiau jos abi reikalauja bendrų ilgalaikių sprendimų. Norint išspręsti šias krizes reikia tarptautinio bendradarbiavimo rūpinantis mūsų bendrais namais, sakė popiežius ir linkėjo, kad būsimoji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP26), numatyta lapkričio mėnesį Glazge, padėtų pasiekti susitarimą dėl klimato kaitos padarinių šalinimo.

Ekonominė ir socialinė krizė

Siekdamos sustabdyti koronaviruso plitimą daugelio šalių vyriausybės įvedė judėjimo laisvės apribojimus, dėl kurių sulėtėjo gamyba ir prekyba, o tai turėjo rimtų pasekmių įmonėms, padidėjo nedarbas, nukentėjo šeimos ir ištisi visuomenės sluoksniai. Pasak popiežiaus, dabartinė krizė turėtų tapti proga permąstyti asmens ir ekonomikos santykius. Reikia keisti požiūrį – ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Turime mokytis kurti kitokią ekonomiką, kuri padeda gyventi, o ne žudo, įtraukia, o ne išstumia į paribius, humanizuoja, o ne nužmogina, rūpinasi kūrinija, o ne ją apiplėšia. Popiežius paminėjo ir didžiulę pabėgėlių dramą. Skubiai reikia atnaujinti įsipareigojimą dėl jų apsaugos, rūpintis dėl karų ir konfliktų ​šalių viduje perkeltais asmenimis ir visais pažeidžiamais žmonėmis, priverstais bėgti nuo persekiojimų, smurto ir karų.

Politikos krizė

Visos iki šiol paminėtos krizės yra susijusios su dar rimtesne politine krize, kurios dramatiškumą išryškino pandemija, sakė Pranciškus ambasadoriams. Vienas pagrindinių šios krizės aspektų yra politinių konfliktų dažnėjimas ir gilėjimas, nesugebėjimas ieškoti bendrų sprendimų. Šią tendenciją matome ir senos demokratinės tradicijos šalyse. Politikos ir demokratinių vertybių krizė turi rimtų pasekmių tarptautiniu lygmeniu, kenkia visai daugiašalės politikos sistemai, pažeidžia tarptautinei taikai ir plėtrai skatinti skirtų organizacijų veiksmingumą.

Nepraraskime 2021 metų!

Vis dėlto netrūksta viltį teikiančių ženklų, tokių kaip branduolinių ginklų draudimo sutarties įsigaliojimas arba neseniai penkeriems metams pratęsta Rusijos ir JAV sutartis dėl strateginės ginkluotės mažinimo (vadinamoji New START). Labai norėčiau, sakė popiežius, kad 2021-ieji būtų metai, kuriais pagaliau baigtųsi prieš dešimt metų prasidėjęs Sirijos karas. Kad tai įvyktų, reikia tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo. Popiežius paminėjo ir kitus sprendimo laukiančius konfliktus ir krizes Mianmare, Libijoje, Pietų Kaukaze, Lotynų Amerikoje, Afrikoje.

„2021 metai – tai laikas, kurio negalime prarasti. Kad jo neiššvaistytume, turime stengtis dosniai ir su pasiaukojimu bendradarbiauti. Šia prasme aš tikiu, kad brolybė yra tikrasis vaistas nuo pandemijos ir nuo daugelio kitų mus ištikusių blogybių. Brolybė ir viltis yra vaistai, kurių šiandien reikia pasauliui taip, kaip vakcinų“, – sakė Pranciškus ambasadoriams prie Šventojo Sosto. (JM / Vatican News)

2021 vasario 08, 13:54