Vasario 11-ąją dvidešimt devintą kartą minima Pasaulinė ligonių diena
Apie Pasaulinės ligonių dienos įvedimą Jonas Paulius II pranešė apaštališkuoju laišku, paskelbtu 1992 m. gegužės 13-ąją – jam labai brangią Fatimos Marijos šventės dieną. Šventojo popiežiaus įvesta Ligonių diena iškelia į Bažnyčios dėmesio centrą vieną svarbiausių krikščioniškojo liudijimo aspektų – pareigą Kristaus, kuris gydė žmonių kūno ligas ir dvasines negales, pavyzdžiu liudyti gailestingą meilę sergantiesiems. Ligonių diena kartu yra proga apmąstyti, planuoti ir įvertinti Bažnyčios sielovadines iniciatyvas šioje specifinėje, bet kartu labai plačioje jos veikimo sferoje. Dėl panašių sielovadinių paskatų šv. Jono Pauliaus II sumanymu atsirado ir kitoms Bažnyčios sritims skirtos pasaulinės iniciatyvos, tokios kaip kasmet minimos pasaulio jaunimo dienos ar kas trejetą metų rengiami pasauliniai šeimų susitikimai.
Pirmą kartą minėtos Pasaulinės ligonių dienos pagrindinė šventė 1993 m. vasario 11-ąją buvo surengta Lurdo šventovėje. Kitais metais pagrindiniai reginiai vyko vis kitoje garsioje Mergelės Marijos šventovėje (kai kuriose po kelis kartus) – Fatimoje, Lorete, Gvadalupėje, Nazarete, taip pat Libano, Indijos, kitų šalių Marijos šventovėse. Nuo 2008 m. Pasaulinės ligonių dienos švenčiamos vietiniu mastu – vyskupijose ir parapijose, o didieji renginiai organizuojami kas keleri metai. Kasmet popiežius paskelbia žinią pasaulinės dienos proga. Šiemet popiežius Pranciškus savo žinioje kalba apie pasitikėjimo ir artumo svarbą, kurių ypatingai reikia dabartinėmis pandemijos sąlygomis.
Bažnyčios sielovadinėms iniciatyvoms sergančiųjų labui koordinuoti buvo įkurta Popiežiškoji sveikatos apsaugos sielovados taryba. Ją 1985 m. paskelbtu motu proprio „Dolentium hominum“ įsteigė popiežius Jonas Paulius II. Popiežius Pranciškus, pradėjęs Romos kurijos reformą, šią tarybą 2016 m. panaikino ir jos funkcijas perdavė Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijai. (JM / Vatican News)
