Aštuoneri metai su Pranciškumi

Artumas žmonėms, ypač kenčiantiesiems, sinodiškumas – kaip visiems svarbių klausimų sprendimo metodas, misionieriškas entuziazmas – tai prieš aštuonerius metus išrinkto apaštalo Petro įpėdinio programa. Jis į Bažnyčios ir pasaulio problemas žvelgia iš apačios, pradeda nuo dėmesio žmonėms, gyvenantiems egzistenciniuose ir geografiniuose paribiuose. Pranciškus kviečia susigrąžinti pirmapradį Evangelijos naujumą, nori uždegti tikinčiuosius nauju įkarščiu, paskatinti naują dinamizmą, kad Jėzaus meilė tikrai pasiektų visus, kad Bažnyčia būtų išeinanti pas visus ir visus priimanti, kad jos durys būti plačiai atidarytos, kad ji būtų tarsi karo lauko ligoninė, net ir nepalankiomis sąlygomis ir sunkiais laikais liudijanti gerumą ir meilę.

Pranciškus yra antrasis popiežius, po šv. Jono Pauliaus II, aplankęs Lietuvą.

„Evangelii gaudium“ – programinis pontifikato dokumentas

Prieš aštuonerius metus ištrinktas popiežius Pranciškus nuo pat pontifikato pradžios pradėjo kviestis žmones į kiekvieną rytą savo namų koplyčioje aukojamas Mišias. Ir anksčiau, ypač per Jono Paulius II pontifikatą, kai kam tekdavo laimė  dalyvauti privačiose popiežiaus Mišiose, tačiau Pranciškaus rytinės Mišios kitokios – beveik visada su trumpa homilija, sakoma parapijos klebono stiliumi, be išankstinio pasirengimo, užmezgant tiesioginį ryšį su Mišiose dalyvaujančiais tikinčiaisiais. Mišių dalyviai – ne ypatingi kviestiniai svečiai, bet Romos parapijų tikintieji, nes juk popiežius yra jų vyskupas. Šiuo metu jau kelintas mėnuo Mišios su žmonėmis neaukojamos, laukiant pandemijos pabaigos.

Pirmaisiais pontifikato metais, 2013-ųjų rudenį, buvo paskelbtas pirmasis oficialus Pranciškaus mokymo dokumentas – apaštališkasis paraginimas „Evangelii gaudium“, kuriame jis paskelbė savo pontifikato programą: liudyti Evangelijos džiaugsmą mūsų laikų pasauliui, atnaujinti bažnytines struktūras ir pačią popiežiaus instituciją, kad Bažnyčia būtų labiau misionieriška ir artimesnė Jėzaus turėtai vizijai. Šiuo tikslu buvo įsteigta ir Kardinolų taryba, kurios užduotis – padėti popiežiui vykdyti jo misiją, taip pat parengti naują Romos kurijos konstituciją.

Šeima, nepilnamečių apsauga

Antraisiais ir trečiaisiais pontifikato metais Pranciškus sušaukė du šeimai skirtus Vyskupų sinodo susirinkimus, kurių rezultatas buvo 2016 m. pavasarį paskelbtas  apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“. Jame Pranciškus pabrėžia šeimos svarbą ir grožį, paremtą neišardoma vyro ir moters santuoka, tačiau taip pat tikroviškai žvelgia į sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, kurių šeimyninis gyvenimas nutolo nuo idealaus modelio, prašo Bažnyčios ganytojus su meile ir išmintimi jiems padėti.

Pranciškus, pradėjęs Petro įpėdinio tarnystę, tęsė savo pirmtakų vykdytą apsivalymą nuo Bažnyčią suteršusių nepilnamečių seksualinio išnaudojimo nusikaltimų. 2014 m. buvo įkurta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija. Per kelerius metus buvo įvestos naujos kovos su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius normos, Vatikane buvo sušauktas vyskupų konferencijų vadovų pasitarimas šiais klausiamais, po kurio buvo paskelbtas apaštališkasis laiškas „Vos estis lux mundi“, visus dvasininkus įpareigojantis rimtai žiūrėti į kiekvieną užuominą apie galimai padarytą nusikaltimą, o visus tikinčiuosius raginantis šioje srityje netoleruoti jokių dviprasmiškų laikysenų. Taip pat pradėta nusikaltusiems taikyti griežtas bausmes, įskaitant pašalinimą iš dvasininkų luomo. Didžiausio atgarsio sulaukė tokios bausmės skyrimas kardinolui, buvusiam Vašingtono arkivyskupui.

Rūpinimasis kūrinija ir vargstančiaisiais

2015 m. Pranciškus pasirašė encikliką „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendrais namais ir paprašė kasmet rugsėjo 1-ąją minėti Kūrinijos dieną. Visa, ką Dievas sukūrė, yra susiję, dėl to rūpindamiesi savimi turime atsiminti ir savo atsakomybę už kitus žmones ir visus kūrinius. 2016-uosius Pranciškus paskelbė gailestingumo metais, kurie buvo švenčiami panašiai kaip Bažnyčios jubiliejų metai, su jubiliejaus durimis vyskupijų katedrose ir galimybe gauti visuotinius atlaidus. 2017-aisiais  pirmą kartą buvo minima Pasaulinė vargstančiųjų diena, primenanti ir mūsų laikais nepraeinantį Jėzaus žodžių „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (plg. Mt 25) aktualumą.

Sinodai: jaunimas ir Amazonija

2018 m. buvo sušaukta Vyskupų sinodo asamblėja, skirta jaunimui. Jos išvadose – posinodiniame paraginime „Christus vivit“ – Pranciškus rašė, kad jaunimas yra „Dievo dabartis“, prašė jaunus žmones nesitraukti nuo pasaulio iššūkių, o Bažnyčios žmones ragino išklausyti ir palydėti jaunimą. 2019 m. buvo sušauktas Vyskupų sinodas, skirtas pastoracijai ir Evangelijos įkultūrinimui labai savitame ir nuo įprastinio Bažnyčios veikimo sąlygų labai besiskiriančiame Amazonijos regione.

„Fratelli tutti“

2019 m. lankydamasis Abu Dabyje popiežius Pranciškus ir didžiausias musulmonų sunitų autoritetas didysis imamas Ahmadas al-Tayyebas pasirašė „Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, skatinantį stiprinti religijų dialogą ir pagarbą, smerkiantį terorizmą ir smurtą. „Visi esame broliai ir seserys“, – sakoma jau pandemijos sąlygomis 2020 m. rudenį paskelbtoje Pranciškaus enciklikoje „Fratelli tutti“. Pasak Pranciškaus, mūsų tikėjimas ir krikščioniška tapatybė mus įpareigoja nesitenkinti pasyvia tolerancija kitų atžvilgiu, bet ragina drąsiai kartu su visais žmonėmis kurti broliškesnį pasaulį.

Pandemija, malda ir viltis sulaukti ramesnių laikų

Viso pasaulio atmintyje išliks praėjusių metų kovo 27 d. Šv. Petro aikštėje popiežiaus vadovauta malda už pandemijos ištiktą pasaulį. Pranciškus daug kartų ragino tarptautinę bendruomenę imantis priemonių prieš pandemijos sukeltą krizę atsiminti ir tas situacijas bei tas šalis, kur ir prieš pandemiją žmonės vargo, prašė nepašalinti jų iš ekonominio atsikūrimo projektų, nepalikti be vakcinų ir be tarptautinės paramos. Vilties prošvaistė buvo po pusantrų metų pertraukos įvykusi nauja popiežiaus apaštališkoji kelionė. Šių metų kovo mėnesį Pranciškus aplankė Iraką, kurio gyventojai ir nedidelė krikščionių bendruomenė tris dešimtmečius kentėjo nuo karų ir terorizmo, o dabar išgyvena sunkius pokario laikus. (JM / Vatican News)