Šv. Juozapas – popiežiaus Pranciškaus vyskupiškosios tarnystės globėjas
Tiksliau tariant, Pranciškus gerokai anksčiau pasiaukojo šv. Juozapui: 1992 metais tapdamas vyskupu savo vyskupystę jis pavedė šv. Juozapo globai – į savo ganytojiško herbo skydą, be kitų simbolių, šalia Dievo Motiną Mariją simbolizuojančios žvaigždės, įkėlė jos sužadėtinio šv. Juozapo simbolį –žydinčio nardo šakelę. Ji ir dabar yra popiežiaus Pranciškaus herbe.
Beje, su Jorge Mario Bergoglio vyskupyste artimai susijęs ir jį vyskupu paskyręs popiežius šv. Jonas Paulius II, pakrikštytas Karolio Juozapo vardais. Priminsime, jog vardadienį šią dieną švenčia popiežiaus Pranciškaus pirmtakas Romos vyskupo soste popiežius emeritas Benediktas XVI – Josephas Ratzingeris.
2013 metų kovo 19-ąją Pranciškus per savo tarnystės pradžios Mišias sakydamas homiliją visų pirma dėkojo Viešpačiui, kad pradeda Petro tarnystę iškilmingai minit šv. Juozapą. Pridūręs, jog tai prasmingas sutapimas, naujasis popiežius mintimis aplankė popiežių emeritą, prisimindamas, kad ta diena yra jo pirmtako vardadienis.
Pranciškus pirmajame šv. Petro aikštėje pasakytame pamoksle išsamiau aptarė šv. Juozapo kaip globėjo misiją. Juozapas buvo Marijos ir Jėzaus globėjas, tačiau ši jo globa taip pat apima visą Bažnyčią:
„Kaip šv. Juozapas su meile globojo Mariją ir su džiaugsmu augino Jėzų Kristų, taip jis globoja ir saugo mistinį kūną, Bažnyčią, kurios pirmavaizdis yra Švenčiausioji Mergelė“, – pasakė popiežius Pranciškus, cituodamas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II apaštališkąjį paraginimą „Redemptoris custos“.
Pranciškus klausė, kaip Juozapas globoja? Santūriai, nuolankiai, tyliai, tačiau nuolat ir ištikimai, taip pat ir tuomet, kai jo globa nesuprantama. Nuo sutuoktuvių su Marija iki dvylikmečio Jėzaus atradimo šventykloje Juozapas su meile juos palydi kiekvieną akimirką. Jis yra su Marija ramybės akimirkomis ir sunkiais gyvenimo momentais, kelionėje į Betliejų, gimdymo metu, bėgant į Egiptą, ieškant sūnaus šventykloje, o taip pat Nazareto namų kasdienybėje, dirbtuvėje, kurioje jis Jėzų išmokė amato.
Kaip Juozapas išgyveno savo pašaukimą būti Marijos, Jėzaus, Bažnyčios globėju? Būdamas nuolat dėmesingas Dievui, jo ženklams, pasirengęs daryti ne tai, ko pats norėtų, bet ko nori Dievas. Dievas neprašo, kad žmogus jam pastatytų namus, bet kad būtų ištikimas jo Žodžiui, jo planams; Dievas pats sau stato namus iš gyvų, Šventosios Dvasios paliestų akmenų. Juozapas yra globėjas, nes sugeba klausyti Dievo, paklūsta jam savo valia ir dėl to jis dar dėmesingesnis jo globai patikėtiems žmonėms, jis realistiškai supranta įvykių prasmę, yra dėmesingas aplinkiniams, moka priimti išmintingus sprendimus. Jis moko, kaip atsiliepti į dieviškąjį pašaukimą: noriai, nuolat pasirengus, bet taip pat nepamiršti, kas yra krikščioniškojo pašaukimo centras: Kristus! Saugokime Kristų mūsų gyvenime, kad galėtume saugoti, globoti ir kitus, kad galėtume saugoti kūriniją, sakė Pranciškus 2013 metų kovo 19 d., per iškilmingas Mišias Romoje pradėdamas savo popiežiškąją tarnystę.
Pašaukimas saugoti kūriniją skirtas ne tik krikščionims – tai pirmesnis, tiesiog žmogiškas pašaukimas, skirtas visiems. Tai pareiga saugoti visą kūriniją, jos grožį, taip mums kalba Pradžios knyga ir to moko šv. Pranciškus. Tai pareiga gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir aplinką, kurioje gyvename. Tai pareiga globoti žmones, su meile rūpintis visais, ypač vaikais, senais žmonėmis, tais, kurie yra silpniausi ir dažnai lieka mūsų širdies periferijoje. Tai pareiga globoti vieni kitus šeimoje: sutuoktiniai tegloboja vienas kitą, tėvai tegloboja vaikus, o laikui bėgant vaikai tetampa tėvų globėjais. Tai ir nuoširdžiai išgyvenama bičiulystė, pasitikėjimas, pagarba ir gerumas. Iš tiesų juk viskas yra atiduota žmogaus globai. Tai mums visiems skirta atsakomybė. Būkite Dievo dovanų sergėtojai, sakė Pranciškus ir tęsė:
„Būkime kūrinijos globėjai, sergėkime gamtoje įrašytą Dievo planą, globokime vieni kitus, aplinką; savo kelyje per šį pasaulį nepalikime griovimo ir mirties ženklų. Jei norime vykdyti šitą misiją, pirmiausia turime rūpintis pačiais savimi. Atsiminkime, kad neapykanta, pavydas, išdidumas teršia gyvenimą. Globoti reiškia sergėti savo jausmus, savo širdį, nes iš jos išeina geri ir blogi ketinimai, tokie, kurie stato ir kurie griauna. Nebijokime gerumo ir švelnumo!
Norint globoti, saugoti – būtinas gerumas, švelnumas. Evangelijos kalba apie Juozapą kaip apie stiprų, drąsų vyrą, darbininką, bet jo dvasia nepaprastai švelni. Švelnumas – tai ne silpnojo dorybė. Jis byloja apie dvasios tvirtumą, apie dėmesingumą, užuojautą, atsivėrimą kitam žmogui, meilę. Nereikia bijoti gerumo ir švelnumo!“ – sakė popiežius Pranciškus, prieš aštuonerius metus pradėjęs Visuotinio Bažnyčios ganytojo – popiežiaus – tarnystę. (SAK / Vatican News)
