Popiežius aukojo Mišias už taiką Mianmare
Popiežius homilijoje kalbėjo apie Jėzaus maldą ant kryžiaus paskutinėmis jo gyvenimo valandomis. Prisiėmęs viso pasaulio nuodėmių naštą Jėzus ir toliau mus myli ir meldžiasi už mus. Iš jo maldos išmokstame, kaip pereiti dramatiškus ir skausmingus gyvenimo momentus. Melsdamas Tėvą Jėzus maldoje panaudoja veiksmažodį „apsaugoti“.
„Dabar, kai jūsų mylimas kraštas Mianmaras paženklintas smurto, konflikto ir represijų, susimąstykime, ką turime išsaugoti“, – sakė popiežius.
Išsaugoti tikėjimą
Visų pirma reikia išsaugoti tikėjimą. Jėzus paskutinėmis gyvenimo valandomis nujausdamas priartėjusį galą, slegiamas agonijos, apleidimo ir išdavystės naštos pakelia galvą į dangų, į Dievą, dėl skausmo nenuleidžia akių, nepasiduoda pralaimėjusiojo ir nusivylusiojo kartėliui. Anksčiau jis saviesiems sakė: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). Išsaugoti tikėjimą reiškia pakelti galvą, kol žemėje kovojama ir liejamas nekaltųjų kraujas, reiškia nepasiduoti neapykantos ir keršto logikai, o žvelgti į meilės Dievą, kuris prašo, kad tarpusavyje būtume broliai ir seserys.
Nelengva pakelti galvas prislėgtiems skausmo, tačiau tikėjimas padeda įveikti pagundą sulįsti į save. Gali užeiti noras protestuoti, taip pat Dievui išlieti savo širdgėlą: to neturėtume bijoti, nes ir tai yra malda. Dievas kartais priima tokią maldą net labiau nei įprastą, nes ji užgimsta sužeistoje širdyje. Dievas visuomet išklauso savo tautos šauksmą ir nušluosto visas ašaras.
Išsaugoti vienybę
Jėzus meldžia Tėvą, kad Jis išsaugotų vienybę, pasakė popiežius pridurdamas, kad susiskaldymas yra mirtina liga. Yra daug nuodėmių prieš vienybę. Tačiau mūsų maži konfliktai atsispindi dideliuose konfliktuose, kaip kad tame, kuris šiuo metu vyksta jūsų tėvynėje Mianmare. Mes pašaukti išsaugoti vienybę, būti viena, būti viena šeima, puoselėti draugystę, meilę ir brolybę. Kiekvienas iš mūsų, pradėdamas nuo mažų dalykų, gali kurti brolybę, ją ugdyti, darbuotis, kad būtų atkurta pažeista vienybė, o ne kurstomas smurtas. Esame pašaukti, įskaitant Bažnyčią, ugdyti dialogą, pagarbą kitam, rūpintis broliais ir seserimis, puoselėti bendrystę.
Išsaugoti tiesą
Jėzus prašė Tėvą, kad išsaugotų tiesą, kad tiesa pašvęstų jo mokinius, kurie pasiųsti eiti į pasaulį tęsti jo misijos. Išsaugoti tiesą reiškia ne gintis nuo idėjų, tapti doktrininių ir dogminių sistemų sargais, o pasilikti su Kristumi, būti pašvęstais jo Evangelijai. Kristus yra Tiesa – Tėvo meilės apsireiškimas. Jėzus meldžiasi už savo mokinius, kad, būdami pasaulyje, nesivadovautų šio pasaulio kriterijais, nepasiduotų stabams, o išsaugotų draugystę su juo, kad Evangelijos nepalenktų žmogiškai ir pasaulio logikai, o išsaugotų jos žinią nepažeistą. Kartais krikščionys linksta į kompromisus, tačiau Evangelija prašo būti tiesoje ir dėl tiesos, paaukojant gyvybę už kitus. Ten, kur karas, smurtas ir neapykanta, būti ištikimiems Evangelijai ir kurti taiką reiškia įsipareigoti, taip pat priimti socialinius ir politinius sprendimus, net rizikuojant gyvybe. Tik šitaip galimos permainos. Viešpačiui nereikia drungnųjų. Jis nori mus pašvęsti Evangelijos tiesa ir grožiu, kad liudytume Dievo karalystės džiaugsmą ir tamsiąją skausmo naktį, ir kai atrodo, kad blogis stipresnis.
Jėzaus malda už mus tepadeda sunkią valandą išsaugoti tikėjimą, būti vienybės kūrėjais ir rizikuoti gyvybe dėl Evangelijos tiesos, palinkėjo popiežius Pranciškus, karštai paraginęs mianmariečius neprarasti vilties: Viešpats ir dabar meldžia Tėvą už mus visus, rodo Tėvui savo kūno žaidas, kad mus apsaugotų nuo piktojo ir išgelbėtų nuo blogio galios. (SAK / Vatican News)
