Popiežius priėmė Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos prezidentus
Prezidentų vadovaujamos delegacijos, kaip kasmet, atvyko į Romą aplankyti šv. Kirilo kapo, pagerbti slavų tautų apaštalų Kirilo ir Metodijaus atminimo. Kirilo ir Metodijaus šventę graikų tradicijos Bažnyčios mini gegužės 24-ąją. Prieš dvejus metus – 2019-ųjų gegužės 5–7 d. – popiežius Pranciškus buvo nuvykęs į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją.
Šiemetiniai Kirilo ir Metodijaus minėjimai Romoje prasidėjo gegužės 23-osios vakarą vykusiomis bulgarų ortodoksų bendruomenės pamaldomis apaštalui šv. Pauliui dedikuotoje senamiesčio bažnyčioje. Pačios šventės dieną – gegužės 24-ąją – pamaldos buvo surengtos Šv. Petro bazilikos kriptoje esančioje šventiesiems Kirilui ir Metodijui dedikuotoje koplyčioje, vadinamoje ir Europos koplyčia. Tai bene pirmas kartas, kai Šv. Petro bazilikoje vyko ortodoksų liturginės apeigos. Jos buvo surengtos Bulgarijos ambasados prie Šventojo Sosto iniciatyva, kurią parėmė apaštališkasis nuncijus Bulgarijoje, o taip pat Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas ir neseniai pareigas eiti pradėjęs naujasis Šv. Petro bazilikos arkikunigas kardinolas Mauro Gambetti. Ortodoksų pamaldoms Šv. Petro bazilikos kriptos koplyčioje vadovavo Romos bulgarų ortodoksų bendruomenės kunigas Ivanas Ivanovas.
Pagrindinės šiemetinio šventųjų Kirilo ir Metodijaus minėjimo pamaldos vyko ketvirtadienio rytą Romos Šv. Klemenso bažnyčioje, kurios žemutiniame aukšte yra vieno iš dviejų šventųjų brolių – Kirilo – kapas. Liturgijai vadovo Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios vyskupijos, apimančios visą Vidurio ir Vakarų Europą, ganytojas metropolitas Antonijus. Dalyvavo ir Bulgarijos bei Šiaurės Makedonijos prezidentai, kuriuos vėliau ketvirtadienį, kaip sakyta, atskirose audiencijose priėmė popiežius Pranciškus.
Iš Graikijos kilę, pirmojo tūkstantmečio pabaigoje, taigi dar prieš didžiąją schizmą, slavų tautoms Evangeliją skelbę šventieji broliai Kirilas ir Metodijus įkūnija krikščionių vienybės ir Europos tautų bendrystės idealą. Skelbti Evangelijos slavų tautoms šiedu broliai išvyko iš Romos gavę popiežiaus palaiminimą. Iš pradžių jie apaštalavo Balkanuose, vėliau pasiekė Moravijos valstybę. Jų skelbta Evangelija greit pasiekė Kijevo kunigaikštystę. Svarbų pėdsaką šių dviejų brolių veikla paliko ir slavų tautų kultūroje. Slavų kalboms pritaikytas graikų alfabetas, vadinamoji kirilica, pavadinta pagal vieno iš šių brolių – Kirilo – vardą.
1984 m. buvo paskelbti šventųjų Kirilo ir Metodijaus metais. Įvairiomis iniciatyvomis buvo minima slavų tautų apaštalų veiklos 1100 metų sukaktis. Užbaigiant jubiliejaus metus, 1985 m. birželį, popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventiesiems Kirilui ir Metodijui skirtą encikliką „Slavorum apostoli“, o abu brolius – Europos globėjais. 1964 m., per Vatikano II Susirinkimą, popiežius Paulius VI Europos globėju jau buvo paskelbęs šv. Benediktą. Slavų apaštalus iškeldamas greta didžiojo Vakarų vienuolystės steigėjo, Jonas Paulius II norėjo pabrėžti dvinarę – Vakarų ir Rytų – Europos bažnytinę bei kultūrinę tradiciją.
Šv. Metodijus mirė dabartinėje Čekijoje ir buvo palaidotas Velehrado katedroje. Jo brolio šv. Kirilo kapas yra Romos Šv. Klemenso bazilikoje. Nėra jokių dokumentų, kurie galėtų su visu tikrumu tai patvirtinti, tad gerbiant šventuosius brolius Velehrade ir Romoje remiamasi tik tradicija. Kirilo kapą Romoje identifikavo archeologai devynioliktajame amžiuje. Kirilo gerbimo Romos Šv. Klemenso bažnyčioje tradicija siekia 1924 m., kai pirmą kartą prie atrasto kapo buvo surengtos liturginės pamaldos. Didelės iškilmės buvo surengtos 1977 m., kai šioje Romos bazilikoje buvo minima šv. Kirilo gimimo 1150 m. sukaktis. Nuo to laiko šv. Kirilas, kaip ir jo brolis šv. Metodijus, Romos Šv. Klemenso bazilikos žemutiniame aukšte pagerbiami kasmet. Minėjimai rengiami gegužės 24-ąją, kai Kirilą ir Metodijų mini Ortodoksų Bažnyčių liturginis kalendorius, ir vasario 14-ąją – kai jų minėjimas švenčiamas Lotynų tradicijos Bažnyčioje. (JM / Vatican News)
