Paieška

Paieška

Paieška

ltlietuvių
POPIEŽIUS

Popiežius sekmadienio vidudienį: mums reikia Kristaus ir Kristui reikia mūsų

Penktojo Velykų sekmadienio Evangelijoje Kristus save palygina su vynmedžiu ir kalba apie mus, savo mokinius, kaip šakeles, kurios atsiskyrusios nuo vynmedžio neišliktų. Nėra vynmedžio be šakelių ir negali būti šakelių be vynmedžio, kuris yra gyvybės šaltinis, kalbėjo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę.

„Pasilikite manyje, o aš – jumyse“ (Jn 15, 4), – sako Jėzus. Veiksmažodis pasilikti šios dienos Evangelijos ištraukoje pakartotas net septynis kartus. Pasilikti Viešpatyje nereiškia pasyviai užsnūsti, užmigti, bet priešingai – pasilikimas, apie kurį kalba Jėzus, turi būti aktyvus ir abipusis. Šakelės be vynmedžio nieko negali, joms reikia, kad jas maitintų vynmedžio syvai, be kurių jos negali augti ir auginti vaisių. Tačiau ir vynmedžiui reikia šakelių, nes vaisiai nedygsta ant medžio kamieno. Reikia abipusio ryšio, abipusio pasilikimo vienas kitame.

Visų pirma mums reikia Jėzaus, sakė Pranciškus. Viešpats sako, kad pirmiau įsakymų laikymosi, pirmiau gyvenimo pagal palaiminimus ir pirmiau gailestingumo darbų,  mums reikia būti su juo susivienijusiems. Tik su juo susivieniję galime duoti vaisių. Tačiau ir Jėzui reikia mūsų, kaip vynmedžiui šakelių. Galbūt šie žodžiai pernelyg drąsiai skamba... Kokia prasme mes esame reikalingi Jėzui? Jam reikia mūsų liudijimo, paaiškino Pranciškus. Vaisiai, kuriuos mes duodame, yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo liudijimas. Jėzui sugrįžus pas Tėvą, mokinių pareiga toliau žodžiais ir darbais skelbti pasauliui Gerąją Naujieną. Jie tai daro liudydami jo meilę. Vaisiai, kuriuos mes turime auginti, yra meilė. Būdami susivieniję su Kristumi, mes gauname Šventosios Dvasios dovanų ir galime daryti gera savo artimui, visuomenei, Bažnyčiai. Medį atpažįstame iš vaisių. Tikrai krikščioniškas gyvenimas yra Kristaus liudijimas.

„Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta“ (Jn 15, 7), – toliau sako Jėzus. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo vaisingumas priklauso nuo maldos. Turime melsti malonės mąstyti taip, kaip jis, elgtis taip, kaip jis, matyti pasaulį Jėzaus akimis. Turime, kaip jis, mylėti savo brolius ir seseris, pradedant vargingiausiais ir labiausiai kenčiančiais, mylėti juos širdimi ir brandinti pasauliui gerumo, meilės ir taikos vaisius.

Popiežius prašė melsti Švč. M. Marijos užtarimo, kad ji, kuri visada buvo visiškai vieninga su Jėzumi ir davė daug vaisių, padėtų mums pasilikti Kristuje, jo meilėje, ištikimai laikytis jo žodžių, kad sugebėtume liudyti jį pasaulyje. (JM / Vatican News)

2021 gegužės 02, 13:23

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >

Melskis kartu su popiežiumi

Regina Coeli

Regina coeli, laetare, alleluia.
Quia quem meruisti portare, alleluia.
Resurrexit, sicut dixit, alleluia.
Ora pro nobis Deum, alleluia.

V. Gaude et laetare, Virgo Maria, alleluia.
R. Quia surrexit Dominus vere, alleluia.

Oremus:

Deus, qui per resurrectionem Filii tui Domini nostri Iesu Christi mundum laetificare dignatus es, praesta, quaesumus, ut per eius Genetricem Virginem Mariam perpetuae capiamus gaudia vitae.
Per eundem Christum Dominum nostrum. Amen.

Dangaus karaliene, džiūgauki, aleliuja,
nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja,
prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja.
Melski už mus Dievą, aleliuja!
Džiūgauk ir linksminkis, Mergele Marija, aleliuja!
Nes Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja!