Benedikto XVI kunigystės sukaktis. Popiežiaus Pranciškaus sveikinimas
„Tau, Benediktai, brangus tėve ir broli, išreiškiame savo meilę, padėką ir artumą“, – sakė popiežius Pranciškus priminęs, kad popiežius emeritas gyvena Vatikano vienuolyne, kuris buvo įkurtas kontempliatyvaus gyvenimo vienuolėms, kad melstųsi už Bažnyčią. „Dabar jis – kontempliatyvusis Vatikane – meldžiasi už Bažnyčią ir Romos vyskupiją, yra jos vyskupas emeritas.“
„Ačiū tau, brangusis tėve ir broli, dėkoju tau už tavo patikimą liudijimą. Dėkoju už tavo nuolat į Dievo horizontą kreipiamą žvilgsnį! Ačiū!“ – sakė antradienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus.
Josefo Ratzingerio „didysis žingsnis“: 1951 m. kunigystės šventimai
Vatikano portalas popiežiaus emerito Benedikto XVI biografijoje mini, jog būsimo popiežiaus jaunystės laikotarpis nacių valdomoje Vokietijoje nebuvo lengvas: jam padėjo šeimos ugdymas ir jos puoselėtas krikščioniškas tikėjimas. Josefas Ratzingeris prisiminė jaunystėje matęs, kaip nacistai prieš Mišias lazdomis mušė jo kleboną, ir pajuto atvirą režimo priešiškumą katalikų Bažnyčiai. Tačiau jis būtent šiuo sudėtingu laikotarpiu pažino Kristaus tikėjimo grožį ir tiesą.
Josefas Ratzingeris karui artėjant į pabaigą buvo pašauktas tarnauti priešlėktuvinės gynybos dalinyje. Nuo 1946 iki 1951 metų studijavo filosofiją ir teologiją Freisinge ir Miunchene. 1951 metų birželio 29 dieną buvo įšventintas kunigu. Nepraėjus metams tapo Freisingo aukštosios mokyklos, kurioje studijavo, dėstytoju, 1953 metais apsigynė teologijos daktaratą apie Bažnyčios mokymą pagal šv. Augustiną ir 1957 m. tapo habilituotu daktaru, parašęs mokslinį darbą apie teologijos istoriją pagal šv. Bonaventūrą.
Popiežius emeritas savo gyvenimo biografinio veikalo autoriui pasakojo 1951 m. jautęsis laimingas, kad laiku baigė rašyti disertaciją ir galėjo likusius du mėnesius skirti „didžiajam žingsniui“ – kunigystės šventimams. Jį ir dar apie keturiasdešimt diakonų, įskaitant jo vyresnįjį brolį Georgą, kardinolas Michael von Faulhaberis rankų uždėjimu įšventino į kunigus Freisingo katedroje Apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną.
Paminėjęs, kad tai buvo „nepaprastai graži vasaros diena, neužmirštama, svarbiausio įvykio mano gyvenime diena“, popiežius emeritas pasidalijo asmenine to įvykio patirtimi, beje pridurdamas, kad „nereikia būti prietaringiems, tačiau kai senyvas kardinolas uždėjo man ant galvos rankas, katedroje pradėjo čiulbėti nuo altoriaus pakilęs paukštis, galbūt vieversys; man tuomet pasirodė tarsi balsas iš aukštybių kreiptųsi ir man ištartų: „Gerai darai, eini teisingu keliu“. (SAK / Vatican News)
