Popiežius: paremkime Rytų katalikus – nuo Artimųjų Rytų iki Kaukazo
Popiežius paminėjo ROACO – Rytų krikščionis remiančio tarptautinio fondo – asamblėjoje aptartą padėtį Palestinoje ir Izraelyje, Libane, Sirijoje, Irake, taip pat Etiopijoje, Armėnijoje ir Gruzijoje, ypač prašė melstis už liepos 1 d. Vatikane įvyksiantį jo susitikimą su Libano krikščioniškų Bažnyčių vadovais, ir išklausyti iš Sirijos kylantį pagalbos šauksmą.
„Sirijos šauksmas yra Dievo širdyje, tačiau atrodo, kad jis nepasiekia žmonių, nuo kurių priklauso tautų likimas, širdžių“, – pasakė Pranciškus. Popiežius pavadino skandalingu dalyku tai, kad vis dar nesibaigia dešimt metų trunkantis konfliktas, atnešęs daugybę aukų, milijonus pabėgėlių, kad būtinumas atstatyti kraštą yra tapęs įkaitu šališkų logikų ir nesugelbėjimo imtis drąsių sprendimų dėl kenčiančios tautos gerovės. ROACO atstovų ir su ja bendradarbiaujančiųjų labdaros agentūrų stilius yra svarbus šių kraštų Bažnyčioms, nes leidžia vietos ganytojams ir tikintiesiems susikaupti į svarbiausius uždavinius, į tai, ko reikia Evangelijos skelbimui, liudijant Bažnyčią, kuri kaip Motina ypatingą dėmesį skiria mažutėliams ir beturčiams.
„Kartais reikia atstatyti bažnytinius pastatus ir katedras, taip pat tas, kurias sugriovė karai, bet visų pirmiausiai reikia gelbėti sužeistus ir išsibarsčiusius gyvuosius akmenis“, – sakė popiežius.
Užsiminęs apie nerimą keliančius poslinkius Etiopijoje, Tigray regione, keliančius nerimą taip pat Eritrėjoje, popiežius patikino, jog tokiose situacijose, nepaisant esančių religinių ir konfesinių skirtingumų, matome, kokia svarbi yra brolybės žinia, išsakyta enciklikoje „Fratelli tutti“, kai etiniai skirtingumai ir kova dėl valdžios paverčiamos sistema.
Popiežius prisiminė, kaip jis 2016 metais Armėnijoje su katolikosu Karekinu II paleido kelis balandžius kaip taikos visame Kaukaze ženklą ir troškimą. „Tačiau, deja, taika prieš kelis mėnesius dar kartą buvo pažeista. Todėl nuoširdi padėka ROACO už dėmesį situacijai Armėnijoje ir Gruzijoje, už pastangas, kad katalikų bendruomenė ir toliau būtų evangelinio gyvenimo ženklas ir raugas“, – pasakė popiežius.
Jis taip pat dėkojo visiems ROACO rėmėjams ir geradariams, įskaitant paprastus tikinčiuosius, šeimas, parapijas, savanorius, visus, kurie supranta, ką reiškia būti broliais ir seserimis, – „fratelli tutti“ – aukodami laiką ir lėšas tarptautiniam fondui ROACO ir su juo bendradarbiaujančioms katalikiškoms labdaros organizacijoms, visą savo dėmesį skiriančioms Rytų Bažnyčių atstatymo ir ugdymo projektams.
Popiežius, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į pablogėjusią projektų finansavimo situaciją. Jie finansuojami iš aukų, ypač daug prisideda rinkliava Šventajai Žemei, renkama visoje Bažnyčioje Didžiąją Savaitę. Popiežius paminėjo audiencijos dalyviams, kad 2020 metais visuotinės Bažnyčios rinkliava Šventajai Žemei tesurinko per pusę mažesnę sumą, negu ankstesniais metais. „Iš dalies taip įvyko todėl, kad žmonės dėl pandemijos negalėjo rinktis bažnyčiose, taip pat dėl pandemijos sukeltos ekonominės krizės“, – samprotavo popiežius.
Pasak jo, tai gerai, nes verčia rūpintis tik pačiais esmingiausiais dalykais, kita vertus, tęsė Pranciškus, negalime likti abejingi matydami Jeruzalėje ištuštėjusių gatvių vaizdus, be piligrimų, atvystančių ne tik gaivinti tikėjimo, bet ir solidarizuotis su Bažnyčia ir vietos gyventojais.
Pranciškus paprašė iš naujo atrasti tą artimo meilės išraišką, apie kurią anuomet yra kalbėjęs savo laiškuose apaštalas šv. Paulius ir kuriai 1974 m. šv. Paulius VI skyrė dėmesį apaštališkajame paraginime „Nobis in animo“ apie išaugusius Šventosios Žemės poreikius. Popiežius pasiūlė iš naujo vėl įsidėmėti šią aktualumo nepraradusią ir tebegaliojančią savo pirmtako žinią. (SAK / Vatican News)
