Popiežius pradėjo katechezių ciklą apie Pauliaus laišką galatams
Šiame laiške yra ir biografinių nuorodų, padedančių mums geriau suprasti Pauliaus atsivertimą ir sprendimą visą gyvenimą paaukoti Kristui. Laiško autorius taip pat kalba tokiomis temomis, kaip laisvė, malonė, krikščioniškojo gyvenimo savitumas, kurios yra labai aktualios ir mūsų laikų Bažnyčiai. Susidaro įspūdis, sakė popiežius, kad šis laiškas parašytas mums, dabartiniams krikščionims.
Galatų kraštą šv. Paulius per savo misionieriškąsias keliones aplankė ne mažiau kaip du kartus. Tiksliai nežinome, kurios konkrečios vietos gyventojams laiškas adresuotas. Nežinome nė tikslios jo parašymo datos. Žinome, kad galatai – tai keltų kilmės gentis, kuri, po įvairiausių peripetijų, apsigyveno tame Anatolijos regione, kurio pagrindinis miestas buvo Ancyra, dabartinė Turkijos sostinė Ankara. Paulius užsimena, kad tame regione jis turėjo laikinai apsigyventi dėl ligos (plg. Gal 4, 13). Šv. Lukas Apaštalų darbuose duoda dvasingesnį paaiškinimą: „Jie perėjo Frygiją ir Galatijos šalį, nes Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje“ (Apd 16, 6). Pasak Pranciškaus, šie du skirtingi Pauliaus sprendimo lakinai apsistoti Galatijoje aiškinimai vienas kitam neprieštarauja. Tai veikiau dar vienas patvirtinimas, kad Evangelijos skelbimo būdai ne visada priklauso nuo žmonių projektų ir valios, kad visada reikia būti atviriems, nebijoti kelių, kurie nebuvo numatyti.
Popiežius pridūrė, kad ir šio trečiadienio bendrosios audiencijos pradžioje jį pasveikino misionierių šeima, kuri dabar mokosi latvių kalbos, nes keliaus į tą šalį. Šventoji Dvasia mus veda ir šiandien. Misionieriai palieka savo tėvynes ir keliauja į kitas šalis. Žinome, kad šv. Paulius galatų krašte įkūrė keletą mažų bendruomenių. Jis, atvykęs į miestą, nesiėmė statyti katedros, bet kūrė mažas bendruomenes. Mažos bendruomenės ir šiandien yra krikščioniškosios kultūros raugas visuomenėje. Popiežius taip pat paminėjo šią savaitę gautą misionieriaus laišką iš Papua Naujosios Gvinėjos. Jis rašo, kad skelbia Kristų apie jį nieko negirdėjusiems džiunglėse gyvenantiems žmonėms. Viskas prasideda nuo mažų bendruomenių, pakartojo Šventasis Tėvas. Ir šiandien tai pagrindinis evangelizavimo metodas.
Grįždamas prie Pauliaus veiklos Galatijoje popiežius tęsė, kad, įkūręs pirmąsias bendruomenes, apaštalas gana greit pastebėjo, kad jo evangelizavimo darbą gali paversti niekais kai kurie prie galatų prisišlieję iš judaizmo kilę krikščionys. Jie ėmė skleisti Pauliaus mokymui prieštaraujančias teorijas ir šmeižti patį apaštalą. Šitie Pauliaus priešininkai teigė, kad ir iš pagonių kilę krikščionys privalo laikytis Mozės įstatymo normų, visų pirma apipjaustymo, kad galatai turi išsižadėti savo kultūrinės tapatybės ir paklusti normoms, priesakams ir papročiams, kurie yra būdingi žydams. Dar daugiau – tie priešininkai netgi teigė, kad Paulius nesąs tikras apaštalas ir neturįs teisės skelbti Evangelijos. Galatus ištiko krizė. Ko jiems klausyti? Pauliaus ar jo kaltintojų? Nesunku įsivaizduoti jų sugluminą.
Pasak popiežiaus, panašiose situacijose dažnai atsiduria ir mūsų dienų krikščionys. Ir mūsų dienomis nestinga pamokslautojų, kurie, naudodamiesi naujomis komunikavimo priemonėmis, drumsčia bendruomenių ramybę. Jie ateina ne tam, kad skelbtų Nukryžiuotame Jėzuje Kristuje visus žmones mylinčio Dievo Evangeliją, bet norėdami įsitvirtinti kaip vieninteliai tikrieji tiesos saugotojai. Jie tvirtina, kad tik jie išpažįsta tikrąją krikščionybę ir kad grįžimas į praeitį yra vienintelis būdas išspręsti dabartines krizes ir neprarasti tikėjimo. Kaip anuomet, taip ir šiandien susiduriame su pagunda įsikibti į tai, kas teikė saugumą praeityje. Kaip atpažinti šituos ramybės drumstėjus? Pasak Pranciškaus, vienas pagrindinių požymių yra griežtumas. Evangelija skelbia laisvę ir džiaugsmą, o šitie yra griežti.
Sekdami mokymu, kurį apaštalas Pauliaus skelbia laiške galatams, suprasime, kuriuo keliu mums eiti. Paulius mums rodo laisvę mums žadantį nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus kelią; liudijimo kelią, kuris reikalauja nuolankumo ir broliškumo. Tie kiti skelbėjai nežino, kas yra nuolankumas ir broliškumas. Paulius mums rodo romumo ir klusnumo kelią. Tie kiti skelbėjai nežino, kas yra romumas ir klusnumas.
Eikime romumo ir klusnumo keliu, būdami tikri, kad Šventoji Dvasiai visais laikais veikia Bažnyčioje, sakė popiežius, užbaigdamas pirmąją katechezės dalį. Tikėjimas į Bažnyčioje veikiančią Šventąją Dvasią mus išgelbės. (JM / Vatican News)
