Popiežius vienuoliams: ramybė, džiaugsmas, humoro jausmas
Renginyje dalyvaujantys Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vienuolijų atstovai svarsto, kaip pašvęstojo gyvenimo misijoje ugdyti tarpkonfesinį ir tarpkultūrinį atvirumą, kad pašvęstieji ją labiau suvoktų kaip kelionę.
Dėkodamas už suteiktą galimybę pasidalyti mintimis, popiežius sako, kad tikėjimo skelbimas labai skirtingose kultūrinėse terpėse yra rimtas iššūkis, kurį nuo seno vykdo įvairioms kongregacijoms priklausantys pašvęstieji. Dėl to labai svarbu suvokti, kad vienybė yra ne vienodumas, bet daugialypė darna. Taip pat reikia visada atsiminti, kad darną kuria Šventoji Dvasia. Jos kuriama daugialypė darna leidžia mums priimti skirtumus ir kitų savitumus.
Pašvęstieji atlieka nepamainomą vaidmenį, kad būtų galima skelbti ir plėtoti įkultūrintą teologiją, kuri būtų pritaikyta prie vietinės tikrovės ir galėtų tapti evangelizacijos priemone. „Nepamirškime, kad tikėjimas, kuris nėra įkultūrintas, nėra autentiškas“, – sakė Pranciškus, ragindamas pašvęstuosius nuoširdžiai domėtis tikinčiųjų gyvenimu, gerbti jų papročius, tradicijas, stengtis vykdyti tikėjimo įkultūrinimo ir kultūros evangelizavimo misiją.
„Kai įkultūrinimas nevyksta, krikščioniškasis gyvenimas, o juo labiau pašvęstasis gyvenimas, atsiduria pačiose keisčiausiose ir absurdiškiausiose gnostinėse pozicijose. Tai matėme, pavyzdžiui, piktnaudžiaujant liturgija. Ideologija tapo svarbesnė už žmonių gyvenimo tikrovę. Taip buvo nutolta ir nuo Evangelijos“, – sakė Pranciškus, pabrėždamas, kad įkultūrinti tikėjimą reiškia ir evangelizuoti kultūrą.
Vienuoliai yra bendrystės ekspertai, nes pašvęstasis gyvenimas yra gyvenimas kelionėje, jis skatina brolystę. Tačiau mūsų laikais pašvęstieji, matydami pašaukimų mažėjimą, visuomenės supasaulėjimą, kartais pasiduoda pagundai visą dėmesį skirti tik savo bendruomenės ar vienuolijos išlikimui. „Kaip dažnai skaičiuojama, kiek kongregacija turi vienuolių, žiūrima į mažėjimo kreives. Tai rūpinimosi išlikimu pagunda“, – sakė Pranciškus, ragindamas per daug nesureikšminti skaičių. Skaičiai yra svarbus kriterijus, tačiau jis gali paversti baikščiais mokiniais, užsisklendusiais praeityje ir pasinėrusiais į nostalgiją, kuri vienuoliams yra pražūtinga.
Tad ką tokiu atveju daryti? Pasak Pranciškaus, protingiausia strategija yra visada eiti su Viešpačiu vilties keliais, pripažįstant, kad mūsų darbo rezultatai yra ne mūsų pačių nuopelnai, bet Šventosios Dvasios subrandinti vaisiai. „Eikite pas šventąją Dievo tautą, gerbkite Dievą mylinčius žmones, evangelizuokite, liudykite, o visa kita palikite Šventajai Dvasiai.“ Popiežius priduria, kad džiaugsmas yra gyvenimo su Kristumi išraiška, geriausias liudijimas, kurį galime duoti šventai tikinčiai Dievo tautai, kuriai esame pašaukti tarnauti ir lydėti ją piligriminėje kelionėje į susitikimą su Tėvu. „Džiaugsmas, džiaugsmas įvairiomis formomis. Ramybė, džiaugsmas, humoro jausmas. Prašykite šios malonės.“ (JM / Vatican News)
