Popiežiaus interviu ispanų radijui: išsaugoti ES viziją
Popiežius Pranciškus kalbėjo rugsėjo 1 d. Ispanijos radijo COPE transliuotame interviu. Atsakydamas į klausimus popiežius pasakojo apie savo sveikatą po chirurginės operacijos, gandus apie planus pasitraukti iš Romos vyskupo sosto, kuriuos jis paneigė, kitų kelionių planus, Bažnyčią Kinijoje, Vatikano kurijos reformą, gyvybės apsaugos, migrantų, tarptautinės taikos ir diplomatijos klausimus, įskaitant Bažnyčios susirūpinimą dėl Afganistano ir daug kitų temų, taip apie vadinamąsias tridentines mišias, savo tėvus, senelius ir pamėgtą futbolą.
Pasak popiežiaus, jo kelionė į Glazgą yra planuojama, viskas priklausys nuo jo savijautos, kalba, kurią jis žada sakyti Glazge, jau rengiama. Pranciškus prisipažino, jog gyvendamas Argentinoje buvo neišmanėlis kūrinijos ir gamtos apsaugos sferoje, tačiau po 2007 m. žemyno vyskupų konferencijos Aparesidoje pradėjo domėtis ekologijos klausimais ir atsivertė, o tapęs popiežiumi suvokė, jog turi kažką padaryti daugiau. Šitaip užgimė jo enciklika apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais „Laudato si’“. Popiežius sakė, jog Paryžiaus konferencija COP21, kurioje pasaulio lyderiai pirmą kartą pripažino klimato kaitos problemą ir įsipareigojo ją spręsti jam buvo „pasaulinio supratimo viršūnė“. Todėl viltys dabar sudėtos į Glazgo konferenciją, patikino Pranciškus.
Popiežius, be kita ko patvirtino, jog, po kelionės į Slovakiją, žada aplankyti Kiprą, Graikiją ir Maltą. Paklaustas, ar ketina šv. Jokūbo šventųjų metų proga nukeliauti į Ispanija, atsakė, jog nuo pontifikato pradžios apsisprendė tik už keliones į mažąsias Europos šalis, o jei ir nuspręstų per ateinančius metus apsilankyti Kompostelos Santjage, tuomet tai būtų kelionė į Santjagą, o ne į Ispaniją, panašiai kaip 2014 metais jo kelionė į Europos Parlamentą buvo apsilankymas Strasbūre, o ne Prancūzijoje.
Popiežius sakė, jog jam atrodo, kad Europos vienybė šiuo metu tapo iššūkiu. Arba Europa tobulės ir tvarkysis kaip Europos Sąjunga, arba ji sužlugs. Europos Sąjunga yra didžių vyrų – Schumano, Adenauerio – vizija. „Turime daryti visa, ką galime, kad šį paveldą išsaugotume. Tai palikimas, bet ir įpareigojimas.“
Popiežius atsakė ir į klausimą apie migraciją į Europą, pvz. ar kraštai gali nustatyti priimamų asmenų ribą, ar turi teisę nustatyti griežtesnius ar mažiau griežtus migracijos įstatymus.
Popiežius Pranciškus prisiminė savo paties apibrėžtą keturių normų taisyklę: migrantus ir pabėgėlius priimti, apsaugoti, remti, integruoti. Jei priimame, bet neintegruojame žmonės tampa pavojingais, nes jaučiasi svetimi. Popiežius paminėjo Zaventemo tragediją, teroristinę ataką, kurią surengė imigrantų vaikai belgai – jie ne integravosi, pavirto getu. Mes turime siekti migrantus integruoti, o tai reiškia ne tik priimti, apsaugoti, ugdyti. Kraštai gali patys nuspręsti, kiek migrantų įstengia ir gali priimti, bet ir čia reikalingas dialogas tarp kraštų, reikia jų susitarimo. Kraštai turi elgtis sąžiningai nustatydami priimamų asmenų skaičių, tačiau šioje srityje svarbus dialogas tarp kraštų. Šiandien valstybės negali migracijos problemos išspręsti vienos, svarbu kalbėtis. Migracija yra pagalba, tačiau tik jei įgyvendiname integravimo žingsnį, pridūrė popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
