Popiežius: Bažnyčia turi ne užimti politinę poziciją, bet būti artima žmonėms
Pirmas klausimas, kurį popiežiui uždavė žurnalistas iš Vengrijos, buvo apie krikščionybės ateitį Europoje. Popiežius atsakė, kad, kai kalbama apie Europą, jis visada sako, kad reikia sugrįžti prie tėvų steigėjų svajonių. Europos Sąjunga – tai ne sambūris, įkurtas tam, kad nuveiktų tik tam tikrus konkrečius darbus, bet Europos dvasia, apie kurią svajojo Schumanas, Adenaueris ir De Gasperi. Kyla pavojus, kad Europos Sąjunga gali virsti tik administracijos biuru, o tai nėra gerai. Reikia susigrąžinti dvasią, ieškoti Europos šaknų ir jas perkelti į ateitį. Visos šalys turi judėti į priekį. Žinoma, yra interesų, kurie turbūt neturi nieko bendra su Europa; yra, kas mėgina pasinaudoti Europos Sąjunga ideologinei kolonizacijai. Tai irgi nėra gerai.
Klausiamas, kaip praėjo susitikimas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, ar jo metu buvo kalbamasi apie migrantus, apie Vengrijoje priimtus įstatymus, susijusius su homoseksualių žmonių padėtimi, popiežius visų pirma patikslino, kokia forma vyko jo susitikimas su Vengrijos valdžios vadovais. Į susitikimą atėjo Vengrijos prezidentas, kartu su ministru pirmininku ir vicepremjeru. Susitikimo metu kalbėjo prezidentas. Pirmoji tema buvo ekologija. „Tikrai pagarba vengrams dėl jų ekologinio sąmoningumo“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad prezidentas jam papasakojo apie kai kurias šalyje vykdomas gamtosaugos iniciatyvas. Taip pat buvo kalbamasi apie Vengrijos valstybės paramą jaunoms šeimoms. Apie migraciją nebuvo kalbamasi.
Kitas žurnalistas paminėjo Strasbūre priimtą rezoliuciją, kurioje raginama pripažinti homoseksualių asmenų santuokas. Ką popiežius apie tai manąs? Pranciškus atsakė, kad santuoka yra sakramentas. Bažnyčia neturi galios keisti sakramentų, nes juos, tokius, kokie jie yra, įsteigė Viešpats. Tačiau įstatymų lygmenyje galima padėti homoseksualią lytinę orientaciją turintiems žmonėms. Svarbu, kad valstybės turėtų galimybę juos remti civiline prasme, suteikti jiems teises nuosavybės paveldėjimo, sveikatos apsaugos srityse. Tai svarbu ne tik homoseksualiems asmenims, bet visiems žmonėms, kurie gyvena kartu. „Tačiau santuoka yra santuoka“, – pabrėžė popiežius. „Tai nereiškia, kad reikia homoseksualius asmenis smerkti. Jie yra mūsų broliai ir seserys. Reikia juos palydėti. Tegul galioja civiliniai įstatymai, bet jie neturi nieko bendra su santuoka kaip sakramentu.“
Žurnalistė iš Slovakijos paminėjo vakcinų nuo COVID-19 klausimą. Beje, ir į susitikimus su popiežiumi galėjo ateiti tik paskiepyti asmenys, o tai sukėlė gana daug emocijų šalies ir bažnytinės bendruomenės viduje. „Skiepijimasis suskaldė Slovakijos krikščionis“, – teigė žurnalistė, klausdama, kaip suderinti tai, ką popiežius sako, jog pasiskiepyti – tai artimo meilės aktas, ir tai, kad tarp kai kurių krikščionių, kai kuriose vyskupijose vyrauja priešingas požiūris. Popiežius atsakė, kad jam pačiam atrodo keista nenorinčių skiepytis žmonių reakcija. Nes juk „žmonija yra susidraugavusi su vakcinomis“, – sakė popiežius, paminėdamas skiepus nuo tymų ar poliomielito. Antra vertus, net ir kardinolų kolegijoje yra nepritariančiųjų vakcinacijai. „Vienas iš jų, vargšas žmogus, yra paguldytas į ligoninę dėl viruso.“ Vatikane buvo paskiepyti beveik visi. O tai nedidelei grupelei žmonių, kurie atsisakė skiepytis, ieškoma kitų būdų, kaip padėti.
Lėktuve vykusios trumpos spaudos konferencijos metu popiežiaus klausta ir apie diskusijas JAV, ar gali priimti Komuniją politikas, kuris atvirai remia abortą leidžiančius įstatymus. Ypač po paskutinių prezidento rinkimų patys vyskupai kėlė šį klausimą. Popiežius atsakė, kad per visą jo, kaip kunigo, gyvenimą nėra buvę atvejo, kad jis būtų atsisakęs kam nors duoti Eucharistiją. „Komunija nėra premija tobuliesiems. Komunija yra dovana. Tai Jėzaus buvimas Bažnyčioje ir žmonių bendruomenėje. Kita problema yra abortas: tai daugiau nei problema, tai žmogžudystė, nes tas, kuris atlieka abortą, nutraukia gyvybę. Žmogaus gyvybė turi būti gerbiama, šis principas yra aiškus!“
Popiežius sakė, kad Komunijos davimo ar nedavimo klausimas yra visų pirma pastoracinis: ką vyskupas pastoraciniu požiūriu turi daryti tokiais atvejais? Pasak Pranciškaus, Bažnyčios istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai vyskupai nesugebėdavo ganytojiškai išspręsti iškildavusių sunkumų ir užmindavo ne ganytojišką, bet politinę poziciją. Pagalvokite apie Šventojo Baltramiejaus naktį, apie žudomus eretikus, prisiminkite raganų medžioklę, Campo di Fiori ar Savonarolą. Kai Bažnyčia gina kokį nors principą ir tai daro ne pastoraciniu būdu, ji užima politinę poziciją. Taip buvo visada, gana pažvelgti į istoriją. Tad ką turi daryti ganytojas? Jis turi būti ganytojas, o ne tas, kuris smerkia, sakė popiežius. (JM / Vatican News)
