Trečiadienio katechezė: nuteisinti Kristaus dėka
(Broliai,) esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. (Gal 2, 19–20)
Kas yra nuteisinimas? Mes, būdami nusidėjėliai, tapome teisiais. Kas mus padarė teisiais? Kas slypi už šio termino, tokio svarbaus mūsų tikėjimui? Galime su apaštalu šv. Pauliumi sakyti, kad nuteisinimas yra Dievo gailestingumo, suteikiančio atleidimą, pasekmė. Mūsų Dievas yra toks geras, jis – gailestingas, kantrus, kupinas gerumo, nuolat atleidžia. Atleidžia ir nuteisina Dievas per Kristų, jis daro tai kiekvienam nuo amžių pradžios. Toks yra Dievo gailestingumas, kuris atleidžia, sakė popiežius.
Dievas per Jėzaus mirtį mums padovanojo atleidimą ir išganymą. Šitaip nuteisinti, mes – nusidėjėliai – esame Dievo priimti ir su juo sutaikinti. Tarsi sugrįžtume į buvusį pirmykštį santykį tarp Kūrėjo ir kūrinio, koks buvo dar prieš neklusnumo nuodėmę. Todėl Dievo nuteisinimas mums leidžia susigrąžinti nekaltumą, prarastą su nuodėme. Tačiau kaip įvyksta nuteisinimas? Pasak Pranciškaus, atsakymas į šį klausimą yra tolygus naujam Pauliaus mokymo atradimui: nuteisinimas įvyksta per malonę, vien tik per malonę!
Apaštalas visuomet prisimena jo gyvenimą pakeitusią patirtį Damasko kelyje – susitikimą su Prisikėlusiuoju. Jis buvo išdidus, religingas ir uolus, įsitikinęs, jog griežtas įsakymų laikymasis laiduoja teisumą. Tačiau dabar jis yra Kristaus nugalėtas, tikėjimas perkeitė jo gelmes ir leido atrasti tiesą, kuri ligi tol buvo paslėpta; ne mes patys savo pastangomis tampame teisūs, o Kristus, kuris per savo malonę mus padaro teisiais. Todėl Paulius, kad galėtų visiškai pažinti Kristaus slėpinį, ryžtasi atsisakyti viso to, kas ligi tol jį praturtino, nes atrado, kad tik Dievo malonė jį išgelbėjo.
Tikėjimas apaštalui Pauliui yra visa apimantis, paliečia kiekvieną tikinčiųjų gyvenimo momentą ir aspektą: nuo krikšto iki išėjimo iš šio pasaulio, viskas persunkta tikėjimo į išganymą dovanojančio Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Nuteisinimas tikėjimu pabrėžia malonės pirmumą, Dievo suteikiamą besąlygiškai visiems tikintiems į jo Sūnų.
„Negalima sakyti, kad Pauliui Mozės įstatymas nebeturi vertės“, – pridūrė Pranciškus, įstatymas išlieka kaip Dievo neatšaukiama dovana – ji šventa! Ir mūsų dvasiniam gyvenimui svarbu laikytis įsakymų, bet ir čia negalime pasitikėti vien tik savo pastangomis: būtina Dievo per Kristų suteikiama malonė. Iš jo gauname veltui dovanojamą meilę, kuri leidžia ir mums konkrečiai mylėti.
Popiežius Pranciškus priminė šv. Jokūbo mokymą, jog žmogus nuteisinamas darbais, o ne vien tikėjimu. Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas. Nuteisinimas, jei nesužydi mūsų darbais, liks po žeme, tarsi negyvas. Jis yra, bet mes turime jį atgaivinti savo veikimu. Jokūbo tezė apima ir Pauliaus mokymą. Jie abu mano, kad tikėjimas reikalauja būti aktyviais mylint Dievą ir artimą. Dievo meilė mus visus išgelbėjo ir visus nuteisino dovanai.
Nuteisinimas priklauso ilgai išganymo istorijai, liudijančiai Dievo teisingumą. Mūsų nuolatinių nuopuolių ir trūkumų akivaizdoje jis nepasidavė, o norėjo, kad būtume teisūs ir tai padarė per malonę, per Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo malonę.
Popiežius prašė atminti jo ne kartą aptartą Dievo veikimo stilių – Dievo artumą, atjautą ir švelnumą. Dievas visuomet yra arti mūsų, jis užjaučia ir yra švelnus. Būtent nuteisinimas yra pats didžiausias Dievo artumas mums, vyrams ir moterims, pati didžiausia Dievo atjauta mūsų, vyrų ir moterų, atžvilgiu ir pats didžiausias Tėvo švelnumas. Nuteisinimas yra Kristaus dovana, būtent jo mirtis ir prisikėlimas padaro mus laisvus.
Pasak popiežiaus, tikėjimo šviesa leidžia pripažinti, koks begalinis Dievo gailestingumas yra malonė, veikianti dėl mūsų gėrio. Ta pati šviesa leidžia pamatyti mums pavestą atsakomybę bendradarbiauti su Dievu jo išganymo darbe. Reikia, kad malonės galia prisijungtų prie mūsų gailestingumo darbų, kuriais esame pašaukti gyventi, kad liudytume, kokia didinga yra Dievo meilė.
Ženkime pirmyn su šiuo pasitikėjimu: visi buvome nuteisinti ir esme teisūs Kristuje. Turime įgyvendinti tą teisingumą savo veiksmais, sakė popiežius Pranciškus.
Audiencijos pabaigoje, po katechezės apie nuteisinimą, popiežius sveikino maldininkus ir išsakė artumą Nigerijos krikščionims, paprašė melstis ypač už šiaurinėje Nigerijoje rugsėjo 26 ir 27 dienomis per teroristinius išpuolius žuvusius ir nukentėjusius krikščionis. (SAK / Vatican News)
