Popiežiaus žinia per BBC pasaulinės konferencijos apie klimatą proga

„Mieli BBC klausytojai, laba diena! Klimato pokytis ir COVID-19 pandemija apnuogino visų ir visko radikalų pažeidžiamumą, sukėlė daug sąmyšio ir abejonių dėl mūsų ekonominių sistemų ir būdų organizuoti mūsų visuomenių gyvenimą“, – sakė popiežius Pranciškus. – „Mūsų saugumo pojūtis žlugo, mūsų apetitas galiai ir manija kontrolei dūžta į gabalus.“

Pajutę savo silpnumą, išsigandę, atsidūrėme iš karto keliose tarpusavyje labai susijusiose krizėse – sveikatos, aplinkos, maisto, ekonomikos, socialinių paslaugų, humanitarinėje, etikos.

„Kiekviena krizė reikalauja vizijos, sugebėjimo planuoti ir greito įgyvendinimo, pergalvojant mūsų bendrų namų ir mūsų bendro sumanymo ateitį. Šios krizės mus verčia daryti nelengvus pasirinkimus. Kiekvienas sunkumų momentas taip pat apima progas, kurios neturi būti išvaistytos. Galima krizes spręsti pirmenybę teikiant izoliavimuisi, protekcionizmui, išnaudojimui. Arba jos gali tapti proga tikrai transformacijai, atsivertimo, ne vien dvasine prasme, pradžia. Tik pastarasis kelias mus veda link šviesaus horizonto, juo galima eiti tik su atnaujinta bendra pasauline atsakomybe, nauju ir teisingumu paremtu solidarumu, bendros lemties dalijimusi, sąmoningumu apie žmonių šeimos vienybę, apie Dievo sumanymą pasauliui“, – tęsė Šventasis Tėvas. Anot jo, tai civilizacinis iššūkis bendram gėriui, perspektyvos keitimui mūsų protuose, kad kiekvienos mūsų veiklos centre atsidurtų visų žmogiškų būtybių, šiandienos ir rytojaus, orumas.

Pasak jo, svarbiausia visų dabartinių krizių pamoka yra ta, kad būtina kurti kartu, nes nėra pasienio ruožų, barjerų, politinių sienų, už kurių būtų įmanoma pasislėpti. Žinome, jog iš krizės vieni neišeisime.

Popiežius pasidalijo vieno mokslininko žodžiais, kuriuos išgirdo spalio 4-osios religinių lyderių ir mokslininkų susitikime, skirtame bendro kvietimo vyriausybėms elgtis atsakingiau pasirašymui.

„Jei niekas nesikeis, mano ką tik gimusi anūkė po penkiasdešimties metų gyvens negyvenamame pasaulyje“, – ištarė vienas mokslininkas. „Negalime leisti, kad taip atsitiktų!“ – pabrėžė popiežius. Labai svarbu, kad kiekvienas pasiryžtų skubiam ir labai reikalingam krypties pakeitimui. Toks ryžtas ir įsipareigojimas turi būti maitinami tikėjimo bei dvasingumo. Minėtame religinių lyderių ir mokslo atstovų kreipimesi raginama veikti vardan rūpesčio kultūros, rauti konfliktų šaknis – godumą, abejingumą, baimę, neteisingumą, nesaugumą, smurtą, žinių trūkumą.

„Žmonija niekada neturėjo tiek priemonių tokiam tikslui pasiekti, kiek turi šiandien. COP26 konferencijoje Glazge dalyvausiantys sprendimų priėmėjai turėtų skubiai pasiūlyti veiksmingą atsaką į patiriamą ekologinę krizę ir tokiu būdu – konkrečią viltį ateities kartoms. Tačiau kiekvienas iš mūsų – verta tai pakartoti – kas ir kur būtume galime prisidėti prie mūsų kolektyvinio atsako į beprecedentę klimato kaitą ir mūsų bendrų namų nykimo panaikinimo“, – sakė popiežius Pranciškus per BBC perduotą kreipimąsi. (RK / Vatican News)