Rūpestis aplinka ir naujų lyderių poreikis. Laterano universiteto studijų programa
„Ekologija ir aplinka. Rūpestis mūsų bendrais namais ir kūrinijos apsauga“ – trijų metų ciklo programa startuoja bendradarbiaujant Romos Katalikų ir Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčioms, prisidedant UNESCO – bus atidaryta UNESCO katedra apie tvarumo ugdymo ateitį.
Galima priminti, kad būtent Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios patriarchai vieni iš pirmųjų pradėjo stengtis aplinkos apsaugos temą įtraukti į krikščionišką pasaulėžiūrą, padaryti jos integralia dalimi. Rūpestis aplinkos būkle, nuo kurios priklauso paties žmogaus gyvenimo gerovė, yra racionalus ir bendražmogiškas interesas. Tačiau Šventajame Rašte į aplinką žvelgiama kitoje perspektyvoje – ji yra Dievo darbas, kūrinija, kuri patikėta žmogaus atsakomybei. Šiandien galima paminėti daugybę faktų, kurio rodo žmonių pagarbos didžiajai Dievo dovanai trūkumą, elgiantis su ja ne kaip atsakingiems prižiūrėtojams, o kaip nieko nepaisantiems tironams. Neretai panašiai elgiamasi ir vienas su kitu.
Todėl popiežiaus Pranciškaus enciklikoje Laudato Si’ ne kartą stipriai pabrėžiama, kad ekologijos klausimas nėra vien mokslo ar technologijų, bet ir moralinė problema, susijusi su pavienių asmenų ir ištisų visuomenių elgesiu ir mąstymu. Tikintiesiems tai pareiga patikrinti savo sąžinę: ar elgiamasi taip, kaip Dievas norėtų? Laudato Si’ pripažįstama tam tikra skola Konstantinopolio patriarchatui ir, konkrečiau, patriarchui Baltramiejui, pabrėžusiam, kad rūpestis Kūrinija yra būdas mylėti ir išsilaisvinti iš baimės, godumo ir priklausomybės. Tai popiežius Pranciškus pakartojo ir savo kalbos Laterano universitete pradžioje: rengiant encikliką Konstantinopolio patriarchato mokymas ir iniciatyvos buvo „stipri šviesa“. Popiežius, paminėdamas neseną savo, patriarcho Baltramiejaus ir anglikonų arkivyskupo Justino Welby kreipimąsi į Glazge vyksiančią JT konferenciją apie klimatą COP26, pasidžiaugė, kad bažnytinis ir tarpbažnytinis bendradarbiavimas vis intensyvesnis, ekologinis sąmoningumas gilesnis.
„Tikiu, kad visi tai suprantame: mūsų blogas elgesys su planeta jau neapsiriboja žala klimatui, vandenims ir dirvožemiui, tačiau kelią pavojų pačiai gyvybei žemėje. Nebepakanka kartoti principų, leidžiančių jaustis gerai, nes, tarp kitų dalykų, rūpinamės ir aplinka. Sudėtingai ekologinei krizei spręsti reikia atsakomybės, konkretumo ir kompetencijos“, – sakė popiežius Pranciškus.
Anot jo, universitetas yra privilegijuota formacijos ir pasirengimo vieta, kurioje gali susitikti skirtingos pažinimo sritys, o dėstytojai ir studentai kartu ieškoti naujų kelių. Ekologinė krizė, sveikos ekonomikos ir gerų juridinių normų poreikis reikalauja naujos gamtos mokslų ir žmogaus mokslų vienybės, filosofinio, etinio ir teologinio žvilgsnio. Kitaip problemos neišspręsime, tik ją nukelsime, kursime naujas problemas. Reikia gerai parengtų žmonių, kurie mąstytų visapusiškai ir imtųsi lyderystės įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
„Specialių studijų ciklo sumanymas tarnauja tikinčiųjų dėmesio aplinkai transformacijai į misiją (...). Tai didžiausia atsakomybė atžvilgiu tų, kurie dėl aplinkos nykimo tapo atskirtais, apleistais ir pamirštais. Visos Bažnyčios iš pašaukimo ir kiekvienas geros valios žmogus kviečiami suteikti visą būtiną paramą šiam darbui, tapti neturinčiųjų balso balsu, kuris pakilęs virš dalinių interesų ir neapsiriboja skundais“, – sakė Pranciškus, pridūręs, jog reikia atsisakyti paviršutiniškos ir tikrų sprendimų nesiūlančios „visada taip buvo daroma“ nuostatos. (RK / Vatican News)
