Bendroji audiencija. Šv. Juozapas
„Šiandien, kaip niekada globalios ir įvairialypės krizės metu, šv. Juozapas gali mus sustiprinti, paguosti ir vesti. Todėl nusprendžiau skirti jam katechezių ciklą, kuris, viliuosi, padės mums leistis apšviečiamiems jo pavyzdžio ir liudijimo“, – sakė popiežius įvadinėje katechezėje apie šv. Juozapą.
Jis priminė, kad Biblijoje yra daugiau nei dešimt personažų, turinčių Juozapo vardą. Svarbiausias iš jų, Jokūbo ir Rachelės sūnus, po įvairių peripetijų iš vergo tapo antru pagal svarbą asmeniu Egipte. Juozapas hebrajų kalba reiškia „Dievas augina, Dievas daugina“. Tai linkėjimas ir palaiminimas, kuris remiasi pasitikėjimu Dievo rūpesčiu, taip pat siejamas su vaisingumu ir vaikų auginimu.
Būtent šis vardas parodo svarbų Juozapo iš Nazareto asmenybės bruožą. Tai žmogus, kupinas tikėjimo į Dievą, pasitikintis jo globa. Kiekvienas jo veiksmas, apie kurį pasakoja Evangelija, yra diktuojamas tikrumo, jog Dievas „augina, didina, prideda“, vykdo savo išganymo sumanymą. Šiuo požiūriu Juozapas iš Nazareto yra panašus į Juozapą iš Egipto.
Juozapo figūros supratimui svarbios yra su juo susijusios geografinės vietovės – Betliejus ir Nazaretas. Senajame Testamente Betliejaus miestas vadintas Beth Lechem – „Duonos namais“, kartais – Efrata, pagal ten apsigyvenusią gentį. Arabiškai ta vieta vadinta „Mėsos namais“, galbūt dėl gausių avių ir ožkų bandų, augintų tose vietose. Neatsitiktinai pirmieji Jėzaus gimimo liudytojai buvo piemenys.
Šios užuominos apie duoną ir mėsą kreipia link Eucharistijos slėpinio: Jėzus yra iš dangaus nužengusi gyvoji duona, jis skelbia: kas valgys jo kūną, gers jo kraują, turės amžinąjį gyvenimą (žr. Jn 6).
Betliejus Biblijoje minimas ne kartą, visų pirma Pradžios knygoje. Su Betliejumi susijusi ir Rutos bei Naomės istorija, papasakota neilgoje, bet stulbinamoje Rutos knygoje.
Ruta pagimdė sūnų, vardu Obedas, o šis tapo Išajo tėvu. Išajas buvo karaliaus Dovydo tėvas. O Juozapas, pagal teisę Jėzaus tėvas, buvo kilęs būtent iš Dovydo palikuonių.
Kalbėdamas apie Betliejų, pranašas Michėjas pasakė didžių dalykų: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį“ (Mch 5, 1). Evangelistas Matas priminė šią pranašystę: Jėzaus istorija jam yra akivaizdus jos įgyvendinimas.
Iš tiesų, Dievo Sūnus pasirinko savo gimimo ir gyvenimo vieta ne Jeruzalę, bet Betliejų ir Nazaretą, du pakraščio kaimelius, nutolusius nuo kronikos įvykių ir to laiko galios centrų, nepaisant to, kad Jeruzalė buvo, pasak Biblijos, Dievo mylimas ir išsirinktas miestas. Jame gyveno Įstatymo žinovai, fariziejai, vyresnieji kunigai, tautos išminčiai.
Betliejaus ir Nazareto pasirinkimas mums liudija, kad Dievas rūpinasi periferija ir pakraščiais. Jei to rimtai nevertiname, tai nevertiname ir pačios Evangelijos bei Dievo darbo, kuris toliau vyksta geografinėse ir egzistencinėse periferijose. Jėzus ieško nusidėjėlių. Įžengia į jų namus, kalbasi su jais ir kviečia atsiversti. Jis ieško ir tų, kurie nepadarė jokio blogio, bet jį kenčia – ligonių, išalkusiųjų, vargšų, paskutiniųjų.
Šiuo požiūriu tų laikų visuomenė nelabai skiriasi nuo mūsų. Ir šiandien egzistuoja centras bei periferijos. Bažnyčia žino, kad yra pašaukta skelbti gerąją naujieną pradėdama nuo periferijų. Juozapas, dailidė iš Nazareto, pasitikintis Dievo sumanymu jo pažadėtajai nuotakai, primena Bažnyčiai, kad ji turi žvelgti į tai, nuo ko pasaulis nusisuka.
Jis primena, kad teiktume svarbą tam, ką kiti atmeta. Šiuo požiūriu jis moko esmės: vertingiausi dalykai reikalauja kantraus įsižiūrėjimo, kuris leidžia juos atskleisti ir įvertinti.
Prašykime jo užtarimo, kad visa Bažnyčia vėl iš naujo atgautų tokį žvilgsnį, tokį sugebėjimą atskirti ir vertinti tai, kas esmingiausia. Pradėkime nuo Betliejaus, pradėkime nuo Nazareto.
„Šiandien norėčiau visiems vyrams ir visoms moterims, gyvenantiems labiausiai pamirštose geografinėse periferijose arba egzistencinio užribio situacijose, pasiųsti žinią.
Pamėginkite šv. Juozapo asmenyje atrasti liudytoją ir gynėją. Galime į jį kreiptis tokia malda“, – sakė popiežius Pranciškus bendrosios trečiadienio audiencijos pirmojoje katechezėje iš ciklo apie šv. Juozapą.
„Šv. Juozapai,
tu, kuris visada pasitikėjai Dievu,
darei pasirinkimus vedamas jo apvaizdos,
išmokyk mus remtis ne tiek savo planais,
kiek jo meilės sumanymu.
Tu, kuris esi kilęs iš periferijos,
padėk persikeisti mūsų žvilgsniui,
ir teikti pirmenybę tam, ką pasaulis atmeta ir nustumia į paribius.
Paguosk tuos, kurie jaučiasi vieniši,
paremk tuos, kurie tyliai įsipareigoja ginti gyvybę ir žmogaus orumą. Amen.“
(RK / Vatican News)
